Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Kulturė - Kodi

Shkruan: Hazyr DERVISHI

       KODI

 POPULLI MUND TA HAJЁ VETVETEN VETЁM KUR ĒELET KODI I TIJ

       Libri i Hazyr Dervishit "KODI", u ofrohet tė interesuarve pėr shkarkim falas nė sektorin "Literaturė"

 

 

           

            KODI HEBRAIK (HEBRE)

 

           

            Pasuesit e vėrtetė tė profetėve hebraikė kanė qenė studiuesit e madhej – Rabinėt, por askush nga ata nuk shquhet sa themeluesi i Diasporės hebraike – Rabii Jochanan ben Sakai. Kur luftėtarėt hebre vendosėn nė vitin 70 pas Krishtit tė hyjnė nė luftė kundėr Romės shumė mė tė fuqishme dhe vendosėn tė vdesin tė gjithė, Rabi Jochanan ben Sakai e bėri njė tradhti. Ai, tok me 30 nxėnėsit e vet tė San Hredinit u arratis nga Jerusalemi; u dorėzua tek gjenerali roman dhe i kėrkoi atij liqensėn e krijimit tė Universitetit Hebre dikund nė diasporė. Kjo u bė ruajtje e traditės sė pasur hebraike dhe nė tė njejten kohė humbje e ēdo gjėje qė hebrenjve u kishte tepruar: shtetin, religjionin, tempullin, burokracinė priftėrore dhe ushtarake, kafshėt e tyre tė shenjta dhe tė gjitha ritet... (Erih From)

            Hebrenjtė, nė vitin 70 pas Jezusit e kishin te sigurtė humbjen e luftės kundėr Romes Perandorake. Rabbi Jochanan ben Sakai e shqyrtoi thellė gėnjeshtrėn e pėrrallės biblike tė fitores sė Davidit xhuxh mbi Goliatin gjigant.

            Rabi Jochanan ben Sakai e shpėtoi kodin hebraik pėrmes

Universitetit hebre nė Diasporė plot njė mijė e tetėqind e shtatėdhjetė e tetė vjet derisa Amerika e hapi kodin hebraik nė vitin njė mijė e nėntėqind e dyzet e tetė, kur e bėri shtetin e Izraelit.

            Sikur Amerika ta kishte bėrė njė gabim: ta kishte hapur kodin Izraelit vetėm duke e krijuar shtetin hebre pa e mbrojtur nga vetvetja hebreje, pa e mbrojtur nga arabėt, atėherė puna e Rabi Jochanan ben Sakai do tė kishte vajtur kot, krejt kot, kundruall deklaratės sė pėrbotshme tė Gamal Abdel Naserit nė vitin njė mijė e nėntėqind e gjashtėdhjetė e shtatė: “Arabėt , brenda dhjetė ditėsh me fshesė tė hekurt do ta hedhin nė det Izraelin” sipas Gamal Abdel Naserit kėtė vitė duhej tė vdiste kodi i Izraelit.

            Sipas Amerikės, Kodi hebre i Rabi Jochanan ben Sakai duhej tė jetonte.

 

            KODI AMERIKAN (SHBA)

 

            Nė vitin njė mijė e qashtėqind e tetėmbėdhjetė anėtarėt e njė grupi protestantėsh angloirlandezėsh, me anijen Mayflower u arratisėn nga Anglia drejtė Virgjinisė.

            Nė anije ishin njėqind veta.

            Pesėdhjetė veta vdiqėn rrugės.

            Era e rrėmbyeshme e nxori anijen nė bregun e shkretė tė Masaqusetsit.

            Angloirlandezėt protestant u shkėputen nga tradita konzervative e Evropės, nga tė gjitha rregullat e shtetit tė Nikolla Makiavellit. Njė mijė vjet angloirlandezėt e kapėrcyen Atlantikun drejtė tokės sė re.

            Kur gjysma e ekuipazhit tė anijes Mayflower dha shpirtė, John Harker arriti tek tenda e kryetarit tė fisit Iroki.

            Ariu i kuq, i mbėshtjellė nė lėkurė tė bizonit e dėgjoi me vėmendje kur John Harkeri i tha:        “Unė heq dorė nga Angloirlanda ime, unė heq dorė nga tempujt, nga religjioni, nga pushteti shtetėror, Unė heq dorė nga Angloirlanda ime por vetėm mėsomė ta mbijetoj kėtė dimėr tė egėr.”

            Ende pa i sosur fjalėt John Harkeri para Ariut tė kuq Angloirlanda e kuptoi tradhėtin e madhe nė Masaqusets.

            Tribali i madh Angloirlandez e dėnoi tradhtinė e John Harkerit me kėto fjalė:

            “John Harkeri le tė varroset i gjallė nė mishin e kafshės jashtėbiblike tė quajtur bizon, le tė varroset i gjallė nė bimėn jashtebiblike tė quajtur misėr, le tė varroset i gjallė nė mishin e vajzės jashtėbiblike tė quajtur Pocahontas Powhatan”.

 

            KODI I SHQIPTARĖVE

 

            Ditėn e njėzet e tetė tė nėntorit nė plagėn e mbretėreshės Teutė u paraqit gjaku. Mbretėreshe ishte e nemitur kur i thanė se e kishte lindur vetveten. Rabi Jochanan ben Sakai i vajti tek shtrati dhe e pyeti:

            “A tė pushuan dhembjet e lindjes?”

            “Po” – deshti tė thotė mbretėresha nė hutimin e ēastit.

            Nga jashtė u dėgjua njė brohoritje.

            “Pse shpėrthej gjithė kjo brohoritje?”

            Populli yt brohoret se ti e bėre njė lindje – shpjegoi Rabbi.

            “Po ky popull kėtu e dy mijė vjet mė ther nė tė njėjtėn thertore. Pse sot t’i gėzohet lindjes sime?” – tha Mbretėresha

            “Po deshe mund ta shikojmė gėzimin e kėtij populli” – i tha Rabbi.

            “Po! Le ta shohim!”

            “Kujt ia hapin mitrėn ata njerėz me aq entuziazėm?” – pyeti Mbretėresha

            “Po e hapin mitrėn tėnde Mbretėreshė”. – u pėrgjigj Rabbi

            “Mė paskan tradhtuar austriakėt” – u ankua Mbretėresha

            “Po deshe kthehu ne kufomėn tėnde” – i tha Rabbi

            “Kurrsesi!” – protestoi Mbretėresha Teutė me lot nė sy

            “Pse po qanė? Po qanė pėr plagėn tėnde apo pėr fėmijėt tu tė parakohshėm” – e pyeti Rabbi

            Mbretėresha Teutė deshi ta fsheh vajin nė sytė e vet.

 

            KODI I KOSOVARĖ

 

            “Jo atė! Po e lypė atė Teutėn tjetėr. Po e lypė Teutėn kosovare!” – sqaroi John Harkeri

            “Ju zotėri po e lypni Teutėn e Justinianės sė Dytė ?” – tha gjenerali Italian

            “Po! Pikėrish atė po e lyp” – tha John Harketi

            Nė ministrinė e brendshme tė Evropės konsiliumi i mjekėve amerikan e shqyrtoi gjendjen shėndetėsore tė Teutės Kosovare. Pasi kryemjeku i konsiliumit amerikan e konstatoi shtazanin e Teutės Kosovare pyeti:

            “Nė cilėn fazė tė shtatzanisё gjendet kjo grua?”

            “Ėshtė nė shtazanin e katėrt; posa ka hyrė nė shtazanin sllave”

            “Nė tė gjitha shtatzėnitė e kėsaj gruaje paskan hedhur gjak hardhuce” – tha kryemjeku i konsiliumit amerikan.

 

(fragment nga libri „KODI“)