.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

GLOBI-SHQIP

Kulturė 4 - SHTEGTIM NĖ HISTORI

Shkruan: Nijazi RAMADANI

      

SHTEGTIM NĖ HISTORI

 

(RRĖFIMI PĖR KOKAJT 1842- 2012)

(MONOGRAFIA)

 

         Kokaj ėshtė katund i komunės sė Gjilanit, 18 km. larg tij, i shtrirė nė Karadak. Ky vendbanim ka emėrtime tė ndryshme nga pushteti administrativ serb. Ėshtė njė emėr i ri i quajtur Inatoc pėr shqiptarėt dhe emėr tjetėr Renatoc pėr muhaxhirėt e Kokajve.

 

 

            KOKAJ1 - NJĖ VENDBANIM NĖ MALĖSINĖ E KARADAKUT TĖ SHKUPIT - MALET E KARADAKU (MALĖT E ZEZA) - KOKAJT ME RRETHINĖ2

 

 

            Malet e Karadaku, (Malet e Zeza) , e qė nė shumicėn e rasteve njihet si Karadaku i Shkupit, shtrihet nga Gryka e Karadakut, gjegjėsisht nga Lumi Llapushnicė nė lindje Letnicė nė perėndim e deri te Gryka e Konēulit te lumi Morava e Binēės nė juglindje, me njė gjatėsi rreth 50 km dhe ndėrmjet Anės Moravės nė veri, Lugina e Preshevės nė juglindje dhe fushės sė Shkupit nė jug. Struktura e relievit ėshtė mjaft e copėtuar. Kėtė e bėjnė luginat e lumenjve si pjesė mė tė ulėta dhe majet e maleve si pjesė mė tė larta tė relievit.

            Sendimentet reja nė pjesėn perėndimore, mesozoike, nė pjesėn e mesme dhe ato tė vjetra tė paleozoikut nė lindje

 

1Kokaj ėshtė katund i komunės sė Gjilanit, 18 km. larg tij, i shtrirė nė Karadak. Ky vendbanim ka emėrtime tė ndryshme nga pushteti administrativ serb. Ėshtė njė emėr i ri i quajtur Inatoc pėr shqiptarėt dhe emėr tjetėr Renatoc pėr muhaxhirėt e Kokajve. Deri mė 1999 ka pasur 15 shtėpi, kurse tani janė 4-5 sosh. Janė dy lagje: e Epėrmja e dhe e Poshtmja. Ėshtė njė shkollė katėrklasėshe e quajtur “Liria”, njė paralele e ndarė e Pogragjės.*( http://www.klaiqi.com/libri, shtegtime rrugėve tė ngrira, R.Klaiqi).

1Kokaj ėshtė katund i komunės sė Gjilanit, 18 km. larg tij, i shtrirė nė Karadak. Ky vendbanim ka emėrtime tė ndryshme nga pushteti administrativ serb. Ėshtė njė emėr i ri i quajtur Inatoc pėr shqiptarėt dhe emėr tjetėr Renatoc pėr muhaxhirėt e Kokajve. Deri mė 1999 ka pasur 15 shtėpi, kurse tani janė 4-5 sosh. Janė dy lagje: e Epėrmja e dhe e Poshtmja. Ėshtė njė shkollė katėrklasėshe e quajtur “Liria”, njė paralele e ndarė e Pogragjės.*Ismail Idriz Koka.

2 Kokajt gravitojnė kah qyteti i Gjilani, qendėr kazaje nė sanxhakun e Prishtinės tė vilajetit tė Kosovės pranė njė lumit qė derdhet nė Moravė. Sipas Sami Frashėrit, ky qytet ndodhet 35 km nė juglindje tė Prishtinės, e cila ka 4500 banor. Gjilani ka 2 xhami, 1 kishė, 2 shkolla fillore. Kazaja e Gjilanit kufizohet nga juglindja me kazanė e Prishtinės, nė veriperėndim me sanxhakun e Shkupit dhe nė verilindje me Serbinė. Sė bashku kazaja ka rreth 190 fshatra me 30000 banor. Nė territorin e saj shtrihen fushat pjellore dhe e rrethuara me vargmale tė Malit tė Zi (Karadakut) qė pėrbėn kufirin juglindor, nė kufirin me Serbinė gjendet mali Goljak (Gollaku), kurse nė anėn perėndimore shtrihen malet e Zagovcit (Zhegocit) dhe Koniēa. Nga kėto male zbresin lumenjtė qė formojnė Moravėn dhe nėpėr kazanė e Gjilanit zbret nė Serbi ku derdhet nė Detin e Zi. Kjo kaza ėshtė e njohur pėr ujėra minerale dhe pėr disa kisha e kala e sidomos pėr kalanė e Novobėrdės e cila gjendet nė pjesėn veriore tė kazasė. Pra, Gjilani zuri njė vend tė rėndėsishėm mė enciklopedinė e njohur dhe tė parėn nga njė autor shqiptar siē ishte Sami Frashėri.?

Pėrshkimi i Gjilanit sipas enciklopedisė Kāmūs Al – a’Lām /2lonline/

 

tregojnė njė lloj-llojshmėri nė ndėrtimin gjeologjik. Nė formimin e relievit kanė ndikuar rrjedhat e lumenjve qė kėsaj pjese i kanė dhėnė njė pamje tė copėtuar. Ato, duke zbritur prej viseve tė larta, kanė thelluar shtratin e tyre, me vete kanė bartur material tė eroduar. Lumenjtė mė tė rėndėsishėm tė kėsaj krahine janė: Golemareka, Letnica, Karadaku, Llashtica, Pasjani, Llapushnica etj. Tė gjithė kėta derdhen nė Moravėn e Binēės. Relievi i lartė i kėsaj zone pengon depėrtimin e masave tė nxehta tė jugut, ndėrsa ndaj veriut ėshtė e hapėt. Zonėn e Karadaket tė Shku-pit e pėrshkon izoterma e vjetore 9ŗC e 10ŗC, kurse reshjet mesatare vjetore janė midis 700 e 800 mm. Kushtet e tilla natyrore janė shprehur nė fizionominė e peizazhit. Sipėrfaqet mė tė mėdha janė pyje, duke pėrfshirė mė se gjysmėn e territorit tė trevės. Sipėrfaqet me ara pėrfshijnė 31% tė territorit dhe janė pėr gjysmė mė tė vogla se nė Drenicė. Kullotat dhe livadhet pėrfshijnė rreth 11 % tė sipėrfaqeve tė tokave. Njė strukturė e tillė e tokave ka kushtėzuar qė popullsia tė merret me shfrytėzimin e tokave punuese dhe sipėrfaqeve me pyje. Blegtoria, pėr shkak tė bazės ushqyese tė vogėl, ėshtė mė e kufizuar.   Janė male tė larta prej 700 - 1.500 m. Pikat mė tė larta tė kėtyre maleve jan: Maja e Kopilaqės me 1.490 metra lartėsi, Maja e Zeza me 1.219 metra lartėsi dhe Maja Topan me 1.178 metra lartėsi. Malet e Karadakut pėrfshijnė njė sipėrfaqe prej 389 km2 dhe ėshtė e banuar me afro 50 000 banorė, pėrkatėsisht 120 banorė nė njė km2.3

            Qendrat e vendbanimeve tė Karadakut Shkupi, HaniElezit, Kaēaniku, Vitia, Gjilani, Bujanoc Presheva, Kumanova

            Vija qarkore e njėres prej trevave mė tė pasura tė Kosovės juglindore gjatė gjithė asaj tė kaluare historike me vlera tradicionale dhe tė pėrpunuara tė etnosit kombėtar, deri mė tashti ėshtė treguar tė jetė edhe territori mė kompakt i varg- maleve tė alpeve dardano-ilire dhe shqiptare, Malėsia e Karadakut qė e pasur me histori dhe reliev tė bukur duhej patjetėr tė kishte njė busull pėr ēdo udhėtar nga gjithandej etnisė ose nga vende tė tjera tė botės. Zona malore e Karadakut paraqet pjesėn mė tė lartė tė rajonit tė komunave tė Karadakut (Shkupi-Hani i Elezit-Kaēaniku-Vitia-Gjilani- Presheva-Kumanova), nė tė cilėn veēanėrisht spikatet pjesa e saj jugore, nė tė cilėn disa male kalojnė lartėsinė mbidetare mbi 1000m, ku edhe gjendet maja mė e lartė nė gjithė komunėn, Ostrovica (1168 m). Tipar kryesor i morfologjisė sė kėsaj treve ėshtė copėtmi i madh horizontal dhe energjia e relievit. Nė kėtė pjesė tė Karadakut ėshtė shteruar lumi i Stanecit me sistemin e tij dhe lumi i Kurbalisė.

3 Wikpedia shqip - Karadaku

 

 

Pjesė nga liri "Shtegtim nė histori"