Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

LAPSI.AL

TIRANA OBSERVER

SHQIP

ZEMRASHQIPTARE

RTV ZIK

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

SEKRETE BUKURIE

KOSOVARJA

RIPOST

RADIOPROJEKT

Shencė 2 - VETĖDIJA JONĖ E FORMĖSON REALITETIN

Shkruan: Terje TOFTENES 

http://dritarja.net

VETĖDIJA JONĖ E FORMĖSON REALITETIN

 

            Thėnia se “vetėdija e krijon realitetin” nxit shumė pyetje, shumė. A do tė thotė kjo se ne si individė (dhe nė nivel tė racės njerėzore) mund tė formėsojmė, krijojmė ēfarėdo realiteti qė e dėshirojmė pėr vete? A nevojitet kohė? Si ta bėjmė kėtė?

 

 

            “Vetėdija jonė e krijon realitetin”, ėshtė thėnie e cila tėrheq shumė vėmendje nė mediet alternative nė botė. Por, po ashtu, vetėdija ėshtė objekt shqyrtimi i shumė shkencėtarėve, sidomos nė lidhje me fizikėn kuantike dhe mėnyrėn me tė cilėn mund tė lidhet me natyrėn e realitetit tonė.

            Ē’ėshtė vetėdija? Vetėdija pėrfshin shumė gjėra. Vetėdija ėshtė mėnyra me tė cilėn e pėrejtojmė botėn tonė, mendimet tona, sigurinė, qėllimet etj.

 

            “Tė kėrkosh pėr vetėdijen nė tru ėshtė njėsoj me kėrkimin e folėsit nė radioaparat.” – Nasseim Haramein, udhėheqės i hulumtimit Resonance Project.

 

            “Mendoj se vetėdija ėshtė baza. Mendoj se misterja rrjedh nga vetėdija. Nuk mund ta anashkalojmė vetėdijen. Gjithēka pėr ēka flas, gjithēka qė vėrtet ekziston, kėrkon vetėdijė.” – Max Planck, teoricien i fizikės, i cili e ka themeluar teorinė kuantike, pėr tė cilėn e ka marrė Ēmimin Nobel pėr fizikė nė vitin 1918.

 

            “Ėshtė e pamundur tė formulohen ligjet e mekanikės kuantike e tė jenė plotėsisht konsistentė pa shfrytėzimin e vetėdijės.” – Eugene Wigner, teoricien i fizikės e matematikan, fitues i Ēmimit Nobel pėr fizikė nė vitin 1963.

 

            Thėnia se “vetėdija e krijon realitetin” nxit shumė pyetje, shumė. A do tė thotė kjo se ne si individė (dhe nė nivel tė racės njerėzore) mund tė formėsojmė, krijojmė ēfarėdo realiteti qė e dėshirojmė pėr vete? A nevojitet kohė? Si ta bėjmė kėtė?

            Ndonėse nuk jemi nė gjendje tė pėrgjigjemi nė kėto pyetje me saktėsi absolute shkencore, e dimė se nė njėfarė mėnyre ekziston lidhja ndėrmjet vetėdijes dhe botės materiale fizike nė njėfarė forme. Po ashtu, asgjė mė shumė nuk dimė pėr kėtė marrėdhėnie, dimė vetėm se ekziston dhe se ka njėfarė rėndėsie.

            Konstatim bazik i fizikės sė re ėshtė tė kuptuarit se vėshtruesi e formėson realitetin. Si vėshtrues, personalisht jemi tė pėrfshirė nė krijimin e realitetit vetanak. Fizikanėt janė tė detyruar tė pranojnė se kozmosi ėshtė konstruksion mental. Fizikani fillestar sir James Jeans shkruan: “Rryma e dijes lėviz drejt realitetit mekanik, kozmosi fillon tė duket si njė mendim i madh, e jo si njė makinė e madhe. Duket se truri mė nuk ėshtė kalimtar i rastit nėpėr botėn materiale, por ėshtė autor dhe sundimtar i kėsaj bote materiale. Pajtohuni me kėtė dhe pranojeni pėrfundimin – kozmosi ėshtė jomaterial, mental e shpirtėror.” 

 

 

            Eksperimenti kuantik i prerjes sė dyfishtė (Double-slit experiment) ėshtė eksperiment shumė i popullarizuar, i cili mat se si vetėdija jonė dhe bota materiale janė tė gėrshetuara. Ėshtė ky shembull i mirė, i cili tregon se faktorėt e ndėrlidhur me vetėdijen dhe bota jonė fizike, materiale, janė tė gėrshetuar. nė kėtė provė, sistemi optik me prerje tė dyfishtė teston mundėsinė e vetėdijes nė kolapsin e funksionit valor. Hulumtimi ka zbuluar se faktorėt e ndėrlidhur me vetėdijen dukshėm kanė marrė pjesė nė realitetin.

            Ka edhe hulumtime tė tjera tė shumta, tė cilat qartas tregojnė se vetėdija, apo faktorėt e ndėrlidhur me tė, nė njėfarė mėnyrė janė tė ndėrlidhur drejtpėrdrejtė me vetėdijen tonė. Shumė hulumtime nė fushė tė parapsikologjisė e kanė demonstruar kėtė. Natyrisht, ndoshta nuk e kuptojmė pėrmbajtjen e lidhjes dhe nė shumicėn e rasteve as qė mund ta shpjegojmė. Mirėpo, ekzistojnė dhe shqyrtohen vazhdimisht.

            Disa shembuj tjerė tė hulumtimeve tė tilla janė edhe ato tė psikokinezės tė cilėt po i bėn qeveria, eksperiment global i vetėdijes, agjencitė e inteligjencės tė cilat njė lidhje tė tillė gjithmonė e kanė parasysh, mendimet dhe qėllimet tė cilat e ndryshojnė strukturėn e ujit, shqyrtimin e teleportimit e shumė tė tjera.

            Ndryshimi kėrkon aksion, por vendi prej tė cilit vjen aksioni ėshtė mė i rėndėsishmi.

            Shkenca moderne, sidomos fizika kuantike, shqyrton misticizmin e lashtė dhe konceptet, tė cilat janė tė rrėnjosura thellė nė kultura tė ndryshme anembanė botės sė lashtė. Njė shembull i shkėlqyeshėm i kėtij konstatimi ėshtė premisa se gjithēka ėshtė energji, asgjė nuk ėshtė e fortė.

 

            “Ajo qė mendojmė, gjithēka qė jemi rrjedh nga mendimet tona, mendimet tona e formėsojnė botėn.” – Guatama Buda.

 

            “Ndonėse kanė dallime, mendoj se filozofia e Budės dhe mekanika kuantike kanė pikėpamje tė njėjta mbi botėn. Kėtė mund ta shohim nė kėta shembuj tė shkėlqyeshėm tė mendimit njerėzor. Pa marrė parasysh mahnitjen qė e ndjejmė ndaj kėtyre mendimtarėve tė mėdhenj, nuk guxojmė tė harrojmė se edhe ata kanė qenė qenie njerėzore, si ne.” – Dalaj Lama.

 

            Shembull i shkėlqyeshėm i pajtimit tė fizikės kuantike dhe kulturave tė lashtė ėshtė fakti se Nikola Tesla ka qenė i inspiruar me filozofinė e Vadave kur e ka zhvilluar idenė e energjisė sė pikės zero. Por, pse ėshtė kjo e rėndėsishme? ėshtė e rėndėsishme sepse fizika tregon se vetėdija e vėshtruesit e formėson realitetin. Mėnyra nė tė cilėn ne mendojmė dhe perceptojmė mund tė jetė pėrgjegjėse dhe tė luajė rol tė rėndėsishėm nė konstruktin fizik tė cilin e shohim para syve. Nė qoftė se e shikojmė botėn dhe e analizojnė nė nivel shoqėror, ēfarė shohim?

            Tash pėr tash masat e perceptojnė botėn si vend nė tė cilin lind, shkon nė shkollė, paguan fatura, krijon familje dhe kėrkon punė. Por, shumė njerėz nė kėtė planet nuk pajtohen me mėnyrėn e tillė tė shikimit tė botės. Dėshirojnė ndryshimin. Ėshtė kohė e gjatė qėkur e perceptojmė realitetin nė kėtė mėnyrė, me fare pak informata se ēfarė ndodh nė planetin tonė dhe ēfarė i ndodh vetė planetit. Ndonjėherė duket sikur jemi robėr tė trajnuar qė t’i pranojmė gjėrat ashtu ēfarė janė, qė tė mos pyesim se ēfarė ndodh nė botė dhe tė kujdesemi pėr vetėm dhe jetėn tonė. Siē do tė thoshte Noam Chomsky: "vetėdija jonė ėshtė prodhim". Nė qoftė se vazhdojmė ta pranojmė si diēka e tillė ēfarė ėshtė, do tė vazhdojė kėshtu mėnyra e tė ekzistuarit pa kurrfarė ndryshimesh.

            Pėr tė krijuar realitetin vetanak, modelet tona tė tė menduarit dhe mėnyra e perceptimit duhet tė ndryshojnė. Ēka e ndryshon mėnyrėn me tė cilėn e perceptojmė botėn? Informacioni. Kur e pėrvetėsojmė njė informacion tė ri, e ndryshojmė mėnyrėn e shikimit tė botės rreth nesh dhe, si rezultat, edhe realiteti ynė ndryshon, kurse fillojmė edhe ta tregojmė kėtė pėrvojė tė re me shikim nga njė perspektivė mė e gjerė. Shkencėtarėt po diskutojnė se a mund tė ndryshojmė edhe formėn tonė fizike dhe konsiderojnė se jemi tė aftė pėr kėtė, por se ky ėshtė proces i cili kėrkon kohė tė gjatė dhe kjo ėshtė diēka qė ende nuk e kuptojmė. Konstatim shumė i rėndėsishėm i kėsaj fizike ėshtė se, nė qoftė se faktorėt e vetėdijes e krijojnė realitetin tonė, kjo do tė thotė se ndryshimi duhet tė fillojė nė ne. Fillohet me mėnyrėn me tė cilėn botėn e jashtme e shikojmė me sytė e brendshėm. Perceptimi ynė i botės mund tė jetė vetėm refleksion i botės sonė tė brendshme, gjendjes sė brendshme tė qenies. Pyeteni veten a jeni tė lumtur? A vėshtroni dhe veproni nga vendi i dashurisė? Nga vendi i urrejtjes dhe zemėrimit? Nga vendi i paqes? Tė gjithė kėta faktorė janė tė ndėrlidhur me vetėdijen tonė dhe vėshtrimin dhe kanė rėndėsi tė madhe nė krijimin e botės fizike, tė cilėn njerėzit e ndėrtojnė pėr vete, apo s’ėshtė kėshtu?

            Konsiderohet se raca njerėzore ėshtė nė procesin e “zgjimit” dhe tė “hapjes” ndaj shumė gjėrave. Prandaj, mėnyra jonė e shikimit tė botės dhe e perceptimit po ndryshon me tė madhe. Nė qoftė se dėshironi ta ndryshoni botėn, ndryshojeni mėnyrėn nė tė cilėn i shihni gjėrat dhe ato gjėra do tė ndryshojnė.

 

            “Bėhu ndryshimi tė cilin e dėshiron nė botė.” – Mahatma Ghandi

 

            “Nė fizikė s’ka mė ēfarė tė zbulohet, vetėm mbesin matjet precize e mė precize”. Kėtė e ka thėnė lordi Kelvin nė vitin 1900 dhe ėshtė dėshmuar se e kishte gabim vetėm pas pesė vitesh, kur Einsteini e publikoi hulumtimin e tij tė relativitetit. Kėto teori tė reja tė Einsteinit e ndryshuar kornizėn e atėhershme tė ngulitur tė tė menduarit. Kjo situatė i shtyu shkencėtarėt tė jenė mė tė hapur ndaj pikėpamjeve alternative pėr natyrėn e vėrtetė tė realitetit tonė. Ky ėshtė shembull i shkėlqyeshėm i asaj qė dikur ka qenė e vėrtetė e pamohueshme, ndėrsa sot nuk ėshtė.

            “Kjo deklaratė e lordit Kelvin ėshtė shprehje e paradigmave tė sė kaluares. Dikur e kemi ditur se Toka ėshtė e rrafshėt, dikur e kemi ditur se jemi qendėr e kozmosit dhe dikur e kemi ditur se njeriu nuk mund tė fluturojė. Gjatė tė gjitha epokave tė historisė njerėzore, autoritetet intelektuale kanė konfirmuar fuqinė e tyre me shuarjen e elementeve tė realitetit, tė cilat nuk janė pėrputhur me kuadrin e dijes sė pranueshme. Mos jemi mė ndryshe sot? A e kemi ndryshuar hapjen ndaj gjėrave tė cilat nuk pėrputhen nė kornizė? ėshtė e mundur se ekzistojnė koncepte tė realitetit tonė, tė cilat vetėm tash duhet t’i kuptojmė dhe po t’i hapim sytė, ndoshta do tė mund tė vėrejmė se kemi parashikuar diēka tė rėndėsishmė.”