Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

LAPSI.AL

TIRANA OBSERVER

SHQIP

ZEMRASHQIPTARE

RTV ZIK

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

SEKRETE BUKURIE

KOSOVARJA

RIPOST

RADIOPROJEKT

Parapsikologji 2 - UFO-t / JASHTĖTOKĖSORĖT (3)

Pėrgatiti: Shefki OLLOMANI

UFO-t / JASHTĖTOKĖSORĖT (3)

 

            Ata i dinin tė gjitha kėto dhe, siē shpjegonin vet, i kanė ditur qysh nga fillimi i historisė sė tyre tė pashkruar. Ata i kishin ditur kėto sepse ua kishin mėsuar sekretet e yjeve dhe planetėve dhe u kishin dhėnė elementet bazė tė qytetėrimit tė tyre alienė tė ardhur nga sistemi yjor i Siriusit.

 

 

            Shkatėrrimi alien i Sodomės dhe Gomorrės

            Shkatėrrimi i Sodomės dhe Gomorrės ėshtė njė prej shumė episodeve tė Biblės qė paraqet njė ndėrhyrje tė krijesave jo tė kėtij planeti dhe pėrdorimin e elementeve teknologjike. Intepretimi i kėtyre ngjarjeve biblike nėn dritėn e njohurive moderne dhe ufologjike, ėshtė padyshim shumė reale.

            Njė ditė Abrahamit ju shfaqėn dy ose tre njerėz jo nga ky planet qė i thanė Abrahamit qė donin tė verifikonin personalisht nėse ishte e nevojshme tė shkatėrronin Sodomėn dhe Gomorrėn. Ata njerėz ishin “engjėj” prej mishi dhe kocke, madje qė hanė dhe ushqimin qė Abrahami u ofron atyre.

            Abrahami dhe vetė Bibla identifikojnė “Zotin” ose “Perėndinė” nė ata njerėz jo tė kėsaj bote, fakt qė ėshtė i ēuditshėm, duke qenė se Zoti ėshtė Njė dhe nuk ėshtė prej mishi dhe kocke. Ka mundėsi qė tė ishin alienė nė shėrbim  tė Zotit, qė u dukeshin Izraelitėve si “perėndi”, dhe pėr kėtė arsye quheshin “engjėj” por edhe “Zot” ose “Perėndia”. E njejta gjė identike ndodhte nė tė gjitha kulturat e tjera antike anembanė botės.

 

            Shkatėrrimi i Sodomės dhe Gomorrės: shpėrthimi berthamor

            Kur njerėzit alienė shkuan nė Sodomė, takuan Lotin, i cili i njohu menjėherė, sepse ata duhet tė kishin njė pamje jo fort njerėzore. Loti i ftoi nė shtėpinė e tij dhe ata pranuan, por pas pak erdhėn banorė tė Sodomės, tė cilėt donin t’i dorėzonte ato krijesa me pamje njerėzore. Loti bllokoi me trup portėn e shtėpisė pėr tė mos i lejuar tė hynin brenda, por turma e njerėzve iu hodh sipėr. Atėherė krijesat e tėrhoqen brenda Lotin dhe godasin me njė rreze verbuese sulmuesit e tyre.

            Me tė kaluar rreziku, Loti u lajmėrua nga miqtė e huaj se duhej tė ikte nga qyteti, sepse ata do ta shkatėrronin atė me njė armė bėrthamore. Alienėt me pamje nejrėzore kėshilluan Lotin tė mos shikonte dritėn qė do tė lėshonte shpėrthimi bėrthamor dhe tė fshiheshin nė mal pėr tė mos u goditur nga vala e shpėrthimit. Kur Loti ishte mjaftueshėm larg nga qyteti, “Zoti” lėshoi nga qielli dy raketa bėrthamore qė shkatėrruan kėto dy qytete dhe tė gjithė luginėn sėbashsku me vegjetacionin pėrreth. Vala goditeėse e shpėrthimit shkatėrroi basenet me gurė kripore tė zonės aq dhunshėm sa qė gruaja e Lotit u mbulua pjesėrisht prej kripės edhe pse ndodhej larg shpėrthimit. Kur Abrahami shkoi tė shikonte nga maja e malit atė ēfarė kishte ndodhur nė luginė, ai pa kėrpudhėn e krijuar nga shpėrthimi bėrthamor qė ngjitej nga lugina pak kohė pas shpėrthimit tė bombės. Pėr shkak tė radioaktivitetit dhe tė shkatėrrimit tė ndodhur, lugina e begatė, qė mė parė gjelbėronte dhe ujitej nga tė gjitha drejtimet me burime uji, u kthye pėrfundimisht nė njė shkretėtirė.

            Raste tė tjera shpėrthimesh bėrthamore janė gjetur dhe nė shtresa tė tjera arkeologjike, tė cilat shpjegojnė se si popullėsi tė tėra janė zhdukur pa lėnė asnjė gjurmė tė banorėve tė vdekur, se si gurėt pėrreth janė shkrirė nė temperatura qė nuk mund tė ndodhin normalisht nga zjarri, por vetėm nga njė shpėrthim bėrthamor qė lėshon njė energji dhe temperaturė prej mijėra gradėsh, i cili ka shkrirė rėrėn pėrreth duke e kristalizuar nė xham.

 

            5.Alienėt nė monedhat egjyptiane 3000 vjeēare

 

            Konspiracionistėt besojnė se disa monedha tė gjetura sė fundmi nė Egjipt provojnė se jashtėtokėsorėt kanė vizituar Tokėn nė tė shkuarėn dhe jo vetėm kaq…

 

            Sipas tyre, monedhat jo vetėm qė e provojnė kėtė, por janė njė dėshmi e qartė se e njėjta gjė do tė ndodhė sėrish.

            Monedhat thuhet se janė gjetur rastėsisht nga njė egjiptian kur po riparonte shtėpinė. Njėra prej tyre ka portret ilustrimin klasik sesi mund tė jenė alienėt, ndėrsa njė tjetėr duket sikur ka tė stamposur njė disk fluturues alien dhe njė mbishkrim latinisht, i cili pėrkthehet “ne do tė rikthehemi” ose “ne do tė vijmė”.

 

 

 

Njė nga ikonat e alienėve tė gjetura nė Egjipt, ku vihet re pamja e njė alieni.

 

            Nė lidhje me vjetėrsinė e tyre, mendohet se ato mund tė jenė “prodhuar” mė shumė se 30 shekuj, njė vjetėrsi qė vihet re edhe nė pamjen e tyre.

            Gjithsesi! Dihet mirė se, qė nga lashtėsia e deri mė sot asnjėherė njeriu nuk e ka ndėrprerė kureshtjen pėr tė ditur se ēka jashtė planetit tonė. A ka jetė tjetėr nė galaktikė,apo edhe mė shumė se kaq, ēfarė janė kėto qenie dhe si duhet tė komunikojmė me to.

            Paul Hellyer ishte ministėr i mbrojtjes nė Kanada nė vitet 1960, ku drejtonte forcat ushtarake gjatė Luftės sė Ftohtė. Tani qė ai ėshtė nė pension thotė se, nė nuk jemi vetėm nė univers, madje sipas tij UFO-t herė pas herė vizitojnė Tokėn.

            Sipas tij pėr kėtė nė vitin 1961 pati njė hetim dhe rezultoi se tė paktėn katėr specie jashtėtokėsoresh vizitojnė planetin tonė prej qindra vitesh.

            “Kemi njė historik tė gjatė me UFO-t por sigurisht qė ka pasur mė shumė aktivitet gjatė dy dekadave tė fundit. Qė prej kohės qė ne shpikėm bombėn atomike, janė tė shqetėsuar se mos pėrdorim kėtė armė sėrish, pasi Universi ėshtė i bashkuar dhe efektet e bombės atomike i vuajnė tė gjithė”-thotė ai.

 

 

 

Ikona tjetėr, ku ėshtė gdhendur pamja e njė objekti tė ēuditshėm, qė pėrngjan me njė UFO.

 

 

 

                        6. Fisi afrikan Dogon dhe sistemi yjor Sirius

 

 

Pėr dy milion anėtarėt e tribusė primitive Dogon, fis nė Republikėn Afrikane tė Malit nė skaj tė shkretėtirės sė Saharasė, jeta ka ndryshuar shumė pak gjatė shekujve. Njerėzit e kėtij fisi jetojnė nė fshatra tė shpėrndara, nė strehime tė bėra prej balte dhe kashte.

 

            Ata mbarėshtrojnė tufa dhishė thatanike, mbjellin dhe korrin drithėra tė mekura dhe mbledhin dru zjarri nė shkėmbinjtė e rrallė tė rrafshnaltės Bandiagara, 300 milje nė jug tė Timbuktu, ku tė parėt e tyre janė vendosur 500 vjet mė parė.

            Ata adhurojnė zotat e tyre qė ndodhen nė qiell, duke treguar nderim tė veēantė pėr dritat vezulluese tė sistemit yjor tė Sirius, ylli mė i ndritshėm nė qiellin e natės. Edhe tribu tė tjera e nderojnė fanarin e ndritshėm tė Sirius, qė dėrgon dritėn e tij nga 8.7 vjet dritė larg, njė nga yjet qė ndodhet mė afėr Tokės.

            Ėshtė e kuptueshme qė vėmendja e qytetėrimeve tė hershme tė hemisferės verior tė Tokės tė drejtohej te Sirius, pėr shkak tė spikatjes sė tij dhe mbizotėrimit tė tij mbi tė gjithė yjet e tjerė. Egjiptianėt e lashtė e bazonin kalendarin e tyre vjetor mbi lindjen e Siriusit nė kohė tė caktuara tė vitit, qė sipas tyre lajmėronte vėrshimet e lumit Nil.

            Por besimi i fisit Dogon ėshtė unik. Pėr pesė shekuj ata kanė adhuruar jo thjesht dritėn e gjallė tė Sirius, por edhe yllin e tij shoqėrues tė bardhė e tė vogėl tė quajtur Sirius-B, qė ėshtė i padukshėm pėr syrin e lirė. Mahnitėse dhe e habitshme kėtu ėshtė fakti se tė parėt e fisit Dogon njihnin, me siguri, pozicionin e Sirius B pa pėrdorimin e ndonjė teleskopi tė fuqishėm ose tė ndonjė instrumenti tė saktė astronomik.

            Vetėm nga mesi i shekullit tė 19-tė, astronomėt e Evropės dhe Amerikės filluan tė dyshojnė mbi ekzistencėn e njė ylli tjetėr pranė Siriusit. Vrojtimet e hollėsishme dhe tė lodhshme dhe llogaritjet e ērregullėsive tė orbitės sė tij i ēuan ata nė pėrfundimin se forca tėrheqėse e shoqėruesit tė vet tė fshehur ndikonte fuqishėm mbi Siriusin.

            Atėherė, mė 1862, ndėrsa po provonte njė teleskop tė ri, astronomi amerikan Alvan Graham Clark kapi pėr herė tė parė konturet e shoqėruesit tė vogėl tė bardhė dhe tė dendur tė Siriusit. Ai e emėrtoi atė Sirius B.

            Por vetėm 60 vjet mė pas kėtij zbulimi, shkencėtari anglez Sir Artur Edington shpjegoi pse ky Sirius B i vockėl mundte tė shkaktonte ato devijime tė mėdha nė orbitėn e fqinjit tė vet shumė mė tė madh.

            Ai i botoi zbulimet e tij nė 1928 ku shpjegon se Sirius B kishte qenė dikur njė yll gjigant, por qė ishte ngjeshur dhe zvogėluar nėn trysninė e masės sė vet, por duke ruajtur dhe ushtruar njė tėrheqje tė fuqishme mbi fqinjin e vet.

            Mė nė fund, nga vitet 1970, me lindjen e epokės hapėsinore, teleskopė tė ndėrlikuar dhe kamera me ndjeshmėri super tė lartė arritėn tė fiksojnė plotėsisht pamjet e para tė Sirius B. Ky ishte njė triumf i madh pėr llogaritjet e sakta tė astronomėve modernė.

            Sidoqoftė, pėr fisin Dogon, tė gjitha kėto nuk ishin gjė tjetėr veēse lajme tė vjetra. Kjo gjė vetėm se konfirmoi atė qė ata e dinin prej kohėsh. Ata e dinin prej shekujsh se Sirius B ekzistonte atje nė hapėsirė. Madje ata kishin edhe njė emėr pėr tė - Po Tolo. Ata e dinin qė pėrbėhej nga material kozmik i tejngjeshur dhe se i vinte rrotull Siriusit me njė orbitė eliptike ēdo 50 vjet.

            Ata i dinin tė gjitha kėto dhe, siē shpjegonin vet, i kanė ditur qysh nga fillimi i historisė sė tyre tė pashkruar. Ata i kishin ditur kėto sepse ua kishin mėsuar sekretet e yjeve dhe planetėve dhe u kishin dhėnė elementet bazė tė qytetėrimit tė tyre alienė tė ardhur nga sistemi yjor i Siriusit.

            E si mund t'i kishin zbuluar sekretet e sakta shkencore tė galaksive dhe planetėve tė largėta kėto fise afrikane shumė kohė mė parė se t'i zbulonte teknologjia moderne e astronomisė sė sotme? Shpjegimi i tyre pėr vizitorėt nga hapėsirat ndėrplanetare duket sa absurde dhe e pabesueshme. Por kjo ėshtė e vetmja pėrgjigje alternative pėr momentin.

            Nė 1931, shkuan nė rrafshnaltėn Bandiagara pėr tė studjuar fisin Dogon dy nga antropologėt mė nė zė tė Francės, Marcel Griaule dhe Germaine Dieterlen. Ata kishin vendosur qė t'i kushtonin vite tė tėra pune origjinės dhe kulturės sė fisit.

            Duke hyrė thellė e mė thellė nė qytetėrimin Dogon, ata nė fakt jetuan atje pėr 21 vjet.

            Kur ata mbėrritėn atje, panė se fisi Dogon i njihte tė gjitha sekretet e Siriusit. Ritualet e tyre fetare pėrqendroheshin rreth Siriusit, Siriusit B dhe njė ylli tė tretė akoma tė pazbuluar. Simbolet e sistemit yjor ishin tė endura ose thurura nė dizajne tė qylymave tė tyre, dizajne qė dukeshin tė ishin qindra vjeēare. Kėto simbole i gjeje mbi poēet e tyre prej balte, gdhėndjet prej druri dhe muret prej balte.

            Zbulimi i Sirius B nė 1928 nga Sir Artur Edington njihej nga vetėm pak studentė tė astronomisė nė Angli dhe shkuarja e dy antropologėve tek fisi Dogon ndodhi vetėm tre vjet mė pas.

            A ėshtė e mundur qė nė kėtė segment tė shkurtėr kohe kjo popullsi gjysmė e shkolluar tė ketė rėnė nė punimin e Sir Arturit dhe tė ketė trilluar njė histori fisnore, tė ketė trilluar artin e poēerisė dhe veshjeve pėr t'u lėnė pėrshtypje dhe pėr tė mashtruar dy francezėt tanė?

            Besohet se antropologėt dinin pak mbi zbulimet e fundit astronomike qė t'u shkonte mendja pėr ndonjė hile. Marcel Griaules ju deshėn 15 vjet qė tė fitonte besimin e tė mėdhenjve tė fisit.

            Vetėm pas kėsaj ai u lejua tė merrte pjesė nė ceremonitė e tyre okulte dhe ju besuan njohuritė lidhur me vizitorin alien nga Sirius, tė cilin Dogonėt e quanin "Nommo". Sipas tė vjetėrve, Nommo ishte njė krijesė amfibe e ēuditshme nga kozmosi, qė kishte ardhur pėr tė pėrhapur qytetėrimin mbi Tokė dhe qė u kishte dhėnė Dogonėve fillimet e kulturės sė tyre unike.

            Pas njė eksperience 20 vjeēare nė historinė e Dogonėve, antropologėt botuan studimin e tyre historik nė revistėn prestigjioze tė Shoqėrisė sė Kėrkimeve Afrikane. Studimi, i titulluar Njė Sistem Sirius Sudanez, shpjegonte me hollėsi tė mėdha njohuritė misterioze dhe tė avancuara mbi sistemet yjore dhe planetare.

            Por studimi mbyllej me kujdes kėshtu: "Problemi i tė mėsuarit se si pa instrumenta ata mėsonin mbi lėvizjet dhe karakteristika tė caktuara tė yjeve tė padukshėm akoma nuk ėshtė zgjidhur".

            Pėr Marcel Griaule, ky ishte kulmi i punės sė jetės sė tij. Kur ai vdiq nė 1956, nė funeralin e tij nė Mali vajtėn pėr ta nderuar njė ēerek milioni Dogonas.

            Partneri i Griaule nė kėtė studim tė gjatė, Germaine Dieterlen, u largua nga Afrika dhe u kthye nė Paris pėr tė zėnė postin e Sekretares sė Pėrgjithshme tė Shoqatės pėr Studimet Afrikane nė Muzeumin e Njerėzimit.

            Pikėrisht gjatė kėsaj kohe ajo botoi studimin tjetėr tė pėrbashkėt nė 1965 pėr Institutin Francez Kombėtar tė Etnologjisė, studim qė tėrhoqi vėmendjen e shkencėtarit amerikan Robert Temple.

            Temple, njė autoritet mbi Sanskrishten dhe studimet orientale, udhėtoi pėr nė Paris pėr tė bėrė intervista tė gjata me Dieterlen. Ai shkoi gjithashtu nė Mali, i vendosur pėr t'i nxjerrė fundin misterit tė mitologjisė sė Dogonėve mbi vizitorėt nga kozmosi.

            Mė pas, ai pohonte: "Nė fillim vetėm studjoja. Isha skeptik. Kėrkoja mashtrime duke menduar se nuk mund tė ishin tė vėrteta. Por mė pas fillova tė zbuloj gjithmonė e mė shumė pjesė qė pėrputheshin e qė mund t'i qepje sėbashku".

            Njerėzit primitivė tė fisit i shpjegonin me durim Temples se si Nommo, tė cilin e konsideronin si 'monitorin e universit, mbrojtėsin e parimeve shpirtėrore, bėrėsin e shiut dhe mjeshtrin e ujit', kishte zbarkuar me njė 'ark' ajėrore nė veri-lindje tė vendit nė njė kohė tė hershme tė historisė sė fisit.

            Temple do tė raportonte nė 1976, nė librin e tij Misteri Sirius: "Dogonėt mė pėrshkruan zhurmėn kur u ul arka. Ata thonė se fjala Nommo u dėgjua tė thuhej katėr herė nė tė katėr drejtimet e horizontit nga Ai ndėrsa ulej mbi tokė dhe se kjo fjalė kishte jehuar si do tė kishin jehuar katėr shkėmbinj tė mėdhenj kur goditen me gurė nga fėmijėt sipas njė ritmi tė veēantė nė njė shpellė shumė tė vogėl.

            Dogonėt duhet ta kenė fjalėn pėr njė tingull vibrues bubullime. Imagjinoni tė jeni nė njė shpellė dhe tė dėgjoni njė zhurmė tė tillė. Ulja e arkės duhet tė ketė shkaktuar zhurmėn e njė avioni reaktiv kur ulet nė njė pistė tė shkurtėr."

            Priftėrinjtė Dogon shpjegonin se si arka nga Sirius ngriti njė re tė madhe pluhuri ndėrsa u mbėshtet sė fundi mbi tokė. Pastaj ata i treguan Temple gjithė ēfarė dinin mbi sistemin diellor, se si sipėrfaqja e Hėnės ėshtė ”e thatė dhe e vdekur si gjak i tharė dhe i vdekur”.

            Me vizatime primitive ata i tregonin mbi Saturnin dhe unazėn rreth tij, lėvizjet e planetėve rreth Diellit, rrotullimin e Tokės rreth boshtit tė vet dhe orbitėn e Venusit. Ata i vizatuan me shkop mbi rėrė planetin Jupiter me katėr hėnat e tij kryesore rrotull tij dhe pretendonin se kėto tė dhėna ishin shekuj mė tė vjetėr se Galileu t'i kishte parė kėto hėna me teleskopin e tij.

            Pėr tė demonstruar njohuritė e tyre mbi materialin e tejngjeshur tė Sirius B, liliputit tė bardhė tė kondensuar, njė prift Dogon mori t'i tregonte njė kokėrr drithi.

            Lėnda yjore e Po Tolos, shpjegoi ai, ishte kaq e dendur apo e ngjeshur sa qė edhe njė kokrrizė ėshtė kaq e rėndė sa qė ”tė gjithė njerėzit e botės sė bashku nuk mund ta ngrenė dot”. Ky ishte njė pėrshkrim habitshėm shumė i saktė i masės sė njė ylli liliput, pėrshkrim mė i saktė shkencor nuk mund tė jepej.

            Prifti pėrshkroi gjithashtu njė yll tė dytė liliput tė padukshėm e tė kuq qė i sillet rrotull Siriusit. Ky yll, tha ai, nuk ėshtė aq i ngjeshur sa Sirius B ose Po Tolo (siē e quante ai) por ishte katėr herė mė i lehtė. Vizitori Nommo erdhi nga njė planet qė i sillet rrotull kėtij liliputi tė pazbuluar.

            Pėr Temple dhe studiues tė tjerė, misteri i njohurive tė avancuara tė Dogonėve ėshtė akoma i pazgjidhur. Ka mundėsi qė anėtarė tė fisit tė kenė marrė njohuri bazė astronomike nga akademitė koloniale franceze qė kanė qėnė vendosur aty rrotull nga fillimi i shekullit tė 20-tė ose edhe nga Universitetet Myslimane qė lulėzuan nė kryeqytetin provincial tė Timbuktusė nė shekullin e 16-tė.

            Po tė shkojmė mė thellė nė histori duket pothuaj e sigurt qė fisi Dogon, qė e kishte origjinėn nga bregu verior i Afrikės, gjatė brigjeve tė Algjerisė, Libisė dhe Egjiptit, mund tė ketė qenė shumė mirė nė kontakt me kulturat e avancuara mesdhetare.

            Dhe vėrtet, miti Mesdhetar ėshtė i pasur nė legjenda mbi krijesa tė ēuditshme amfibe. Kėto legjenda shkaktuan njė influencė qytetėruese mbi popujt primitivė e barbar tė Lindjes.

            Nė legjendėn e lashtė greke mėsojmė mbi Telkinėt misteriozė, krijesa luspore, gjysmė njeri dhe gjysmė peshk qė popullonin ishullin e Rodit dhe qė janė pėrshkruar nga historiani grek Diodorus Siculus si 'zbuluesit e disa arteve dhe shpikėsit dhe pėrdoruesit e shumė gjėrave tė tjera tė dobishme pėr jetėn e njerėzimit'.

            Telkinėt portretizohen si vizitorė nėndetarė qė vinin nga thellėsia e oqeaneve, me kokė si qen dhe luspa si peshk mbi trupin e tyre.

            Miti Babilonas flet pėr ardhjen e Annedotėve, qė ishin gjithashtu njerėz-peshk. Udhėheqėsi i tyre ishte Oannes, qė lindi nga njė vezė gjigante dhe instruktoi babilonasit ”pėr gjithēka qė zbuste sjelljet dhe bėnte tė njerėzishėm njerėzimin”.

            Kėto pėrshkrime greke dhe babilonase duket se pėrputhen me peizazhet e pikturuara nga fisi Dogon. Madje edhe ekspertė nė zė tė evolucionit bien dakord se nė mjegullėn e agimit tė epokave, jeta njerėzore u zhvillua prej krijesash amfibe qė filluan tė zvarriteshin mbi tokėn e thatė duke ardhur nga oqeanet e lashtė.

            Por vetėm Dogonėt kėmbėngulin se krijesat prej peshku qė u dhanė atyre njohuritė misterioze shkencore kishin ardhur nga kozmosi. Dhe vetėm Dogonėt pėrcaktojnė me ekzaktėsi vendin nga erdhėn vizitorėt e tyre, njė planet i panjohur qė sillet rrotull njė ylli liliput tė kuq tė panjohur nė bashkėsinė rrotull Siriusit.

            Ėshtė kjo thjesht njė legjendė fantazie? Apo ka vėrtet atje njė yll tė fshehur qė orbiton nė heshtje rreth Siriusit? A do tė zbulohet kjo gjė nga teleskopėt e fuqishėm brenda pak vjetėsh? Dhe si do t'i pėrgjigjeshin shkencėtarėt skeptikė njerėzve primitivė tė Dogonėve kur kėta tė ngrinin supet dhe tė thoshin: ”A nuk ju thamė”?

 

            Fund i pjesės sė parė

 

            Nga libri nė dorėshkrim "UFO-t dhe lufta e Dulēes"

 

 

(1)    (2)