Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Tema tė tjera - Udhėkryqet e shkencės

Shkruan: Nijazi BASHA

UDHĖKRYQET E SHKENCĖS

      Ka njerėz qė pas njė shoku fizik ose psikik, nė moment, e kanė zotėruar njė gjuhė tė huaj, tė cilėn kurrė nė jetė nuk e kanė mėsuar. Pra, njė fenomen i ēuditshėm qė zbuluesit e quajnė xenoglosie (ksenolozi) e qė deri mė tani ishte i pasqaruar. Mendohet se kjo ka njė lidhshmėri me tė mbajturit mend nga jeta e mėparshme (reinkarnimi), e cila pas njė shoku tronditės, paraqitet dhe zgjohet nė vetėdijen tonė.

      

 

            Shumė njerėz pas ndonjė shoku tė pėrjetuar papritmas e zotėrojnė njė gjuhė tė huaj.

            Shkencėtarėt e Universitetit Cambride (Kambrigj) e kanė dokumentuar njė fenomen tė dyshimtė.

            Ka njerėz qė pas njė shoku fizik ose psikik, nė moment, e kanė zotėruar njė gjuhė tė huaj, tė cilėn kurrė nė jetė nuk e kanė mėsuar. Pra, njė fenomen i ēuditshėm qė zbuluesit e quajnė xenoglosie (ksenolozi) e qė deri mė tani ishte i pasqaruar. Mendohet se kjo ka njė lidhshmėri me tė mbajturit mend nga jeta e mėparshme (reinkarnimi), e cila pas njė shoku tronditės, paraqitet dhe zgjohet nė vetėdijen tonė.

            Zbuluesit e Universitetit Cambridge deri tani kanė zbuluar mbi 15 veta me dukuri tė tilla. Derisa ėshtė bėrė sqarim i sigurt, shkencėtarėt janė ndier tė habitur dhe kanė bėrė eksperimente me kujdes tė madh.

Mė poshtė po sjellim disa shembuj:

           

            1. Mėsuesja amerikane e fėmijėve parashkollor, qė quhej Virgjinia Bridgy nga Allabama, pas njė ndeshjeje tė rėndė komunikacioni, qėndron tri ditė nė koma. Pasi daljes nga ajo gjendje, sapo u zgjua, nė moment fillon tė flasė njė gjuhė tė huaj - kinezishten. Njė gjuhė, tė cilėn jo vetėm se kurrė nuk e kishte mėsuar, por rrallė ndonjėherė edhe e kishte dėgjuar. Studiuesit e vėrtetojnė se e zotėron njė dialekt tė Pekingut. Ajo thotė se nuk ka askėnd tė afėrt nga Kina e as qė ka qenė ndonjėherė nė kinė gjatė jetės sė vet.

 

            2. Punėtorja e Bankės Skoceze, Cymithia Mcreeler nga Glasgowi, nė gjumė pėrjeton njė sulm jo tė lehtė. Pasi tė zgjohet prej asaj gjendjeje tė komes, ajo fillon tė flasė njė gjuhė tė panjohur, nė njė dialekt tjetėr. Mė vonė vėrtetohet se ajo fliste gjuhėn holandeze. Zonja Cymithia pranon se kurrė nė jetė nuk e ka mėsuar kėtė gjuhė dhe as qė ka pasur kontakte me holandezė. Kjo fshehtėsi i  ngarkohet  shkencėtarėve si detyrė me pėrgjegjėsi pėr ta zbuluar - vėrtetuar kėtė fenomen.

 

           

            3. Amvisės amerikane, Doloros nga Oklahama, nė njė ndeshje automobilistike, i vdesin dy fėmijėt bonjak. Nga lajmi tragjik ajo pėrjeton shok tė rėndė nga i cili nuk u zgjua me ditė tė tėra. Kur doli nga ajo gjendje kllapie, dhe kur u kthye nė realitet, ajo filloi tė flasė njė gjuhė tė panjohur qė nuk arrinte ta kuptonte askush. Nė spital qėllon njė mjek skandinav i cili arrin ta kuptoj se Doloros fliste gjuhėn suedeze. Ėshtė po ashtu e ēuditshme se si zonja Doloros e fliste kėtė gjuhė tė cilėn kurrė mė parė nuk e kishte mėsuar.

 

            4. Nė Luftėn e Dytė Botėrore, njė pilot norvegjez, plagoset rėndė. Ėshtė njė prej dėshmive mė tė vjetra.

            Norvegjezi i plagosur pasi zgjohet nga koma, papritmas e zotėronte njė gjuhė tė huaj qė kurrė nė jetė nuk e kishte mėsuar. Kjo gjuhė, nė kėtė moment, ishte gjuha e kundėrshtarit - gjermanishtja. Pasi qė e zotėronte gjermanishte perfekt kundėrshtarėt mendojnė se ėshtė ushtar i tyre dhe e mjekojnė me sukses. Ky ushtar norvegjez lirohet dhe bėhet temė interesante pėr shkencėtarėt. Profesoresha e Universitetit Cambridge, dr. Sofie Scott, e cila me vite tė tėra studion fenomenet e xenoglsisė ka thėnė: “Deri tani nuk kemi vėrtetuar nė mėnyrė shkencore kėtė fenomen. Sipas mendimit tonė mund tė jetė ende njė udhėkryq i mėparshėm”.