.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Psikologji - Si ta pėrballojmė stresin? (pjesa e dytė)

Shkruan: Sabir KRASNIQI

 SI TA PĖRBALLOJMĖ STRESIN?

(pjesa e dytė)

 

       Dihet shkencėrisht, se organizmit njerėzor i nevojiten lėvizjet, tė ēfarėdo lloji qofshin ato. Mirėpo, mėnyra e sotme  e jetės, e ngulfatur nga teknologjia moderne, na lė shumė pakė kohė dhe hapėsirė, pėr tu marrė me aktivitete fizike. Njeriu qė nuk zhvillon asnjė aktivitet fizik, shumė vėshtir mund ta ruaj balancėn trup-shpirt. Atė e mposhtin edhe situatat mė e vogėl stresuese.

           

             Me meditim kundėr stresit

           

            Meditimi ėshtė, gjithashtu, njė mėnyrė shumė e mirė dhe shumė praktike pėr t’iu shmangur presionit tė vazhdueshėm tė stresit. Kjo disiplinė qė supozohet se e ka prejardhjen prej Indisė, daton mijėra vjet mė parė. Nocioni “meditim”, qė ka kuptimin e “tė menduarit, pėrsiatjes etj.”, e qė nė realitet ėshtė e kundėrta e saj, pėrmendet, ndoshta pėr herė tė parė, nė katalogun e  vjetėr “Ayuvedic Indian” qysh para mė shumė se dymijė vjetėsh.

            Disiplinat meditative si: Zeni, Joga, MI (Meditimi intuitiv), shpiejnė kah paqja e brendshme, kah qetėsia shpirtėrore, kah urtėsia, kah pastrimi mental. Prandaj edhe meditimi konsiderohet si forma mė e lartė e baraspeshės mendje-shpirt-trup. Dhe, pėr t’i praktikuar format e meditimit, nuk ėshtė e thėnė tė bėhemi murgj budistė, apo jogistė indian. Mjaftojnė 20 minuta nė ditė, pėr ta relaksuar mendjen, shpirtin dhe trupin.

            Teknikat e meditimit, por edhe rrymat filozofike, qė nga Lindja e mesme (India) deri tek Lindja e largėt (Japonia), pėr shkak tė rrjedhave dinamike tė procesit jetėsor, qė janė edhe provokuesit kryesor tė streseve, po pėrqafohen dhe po pėrhapėn me tė madhe edhe nė Perėndim. Sot, teknikat e meditimit, kanė gjetur praktikim solid pothuajse nė tė gjitha shtresat shoqėrore, qė nga individė tė rėndomtė e deri tek artistė me famė botėrore.

            Sa kuptimplotė e pėrshkruan kėtė disiplinė i madhi Osho:        

            “Meditimi ėshtė gjendje e jo-mendjes. Nuk mund ta gjeni meditimin me anė tė mendjes, pasi qė mendja pandėrprerė e pėrsėrit vetveten. Meditimin mund ta gjeni vetėm duke mėnjanuar mendjen, ashtu qė tė jeni tė qetė, indiferentė, tė mos identifikoheni me mendjen. Kur vetėdija depėrton gjithnjė e mė thellė nė ju, dalėngadalė, vijnė disa ēaste - ēaste qetėsimi, ēaste tė hapėsirės sė pastėr, ēaste tejdukshmėrie, ēaste kur nė ju asgjė nuk pipėtin dhe kur ēdo gjė ėshtė e qetėsuar. Nė kėto ēaste qetėsimi do tė njihni se kush jeni (ju) dhe do ta njihni misterin e kėsaj ekzistence.

            Mendja ėshtė diēka jo e natyrshme, ajo kurrė nuk bėhet gjendje juaja natyrore. Sakaq, meditimi ėshtė gjendje e natyrshme - tė cilėn e kemi humbur. Kjo ėshtė parajsa e humbur, por parajsa mund tė gjendet pėrsėri...”

            Shumė studiues shkencorė janė tė bindur se format meditative mund tė ndikojnė si amortizues shumė efektiv kundėr stresit, bile shumė mė fuqishėm se sa format e ushtrimeve fizike. Pėrmes mėnyrave meditative ne arrijmė t’i lehtėsojmė brengat shpirtėrore, e me kėtė, edhe t’i pėrballojmė sa mė lehtė ballafaqimet me faktorėt qė provokojnė stresin.

            Hulumtimet e shumta shkencore kanė ardhur nė pėrfundim se teknikat meditative ndikojnė nė sistemin e brendshėm nervorė duke e qetėsuar atė, por njėkohėsisht relaksojnė edhe trupin tonė, dhe atė, nė mėnyrė plotėsisht natyrore. E kjo ndikon drejtpėrdrejt nė ritmin e frymėmarrjes, me ē’rast stabilizohet tensioni i gjakut dhe tė rrahurat e zemrės, e gjithė kjo, si rezultat i absorbimit dhe konsumimit mė tė mirė tė oksigjenit, qė ėshtė i domosdoshėm pėr jetė. Gjithashtu, normalizohet aktiviteti i valėve Alfa nė tru, rregullohet pagjumėsia, reduktohet depresioni dhe ankthi etj. Praktikimi i rregullt i teknikave tė meditimit, rritė nivelin e vetėkontrollit, e me kėtė, edhe aftėsinė pėr mposhtje tė suksesshme tė stresit.

            Kėtė e dėshmon edhe njė studim i bėrė nga Universiteti i Mjekėsisė sė Los Anxhelosit, i cili u publikua nė CNN. Artikulli dėshmon se praktikimi i teknikave tė meditimit, dy here nė ditė nga 20 minuta, parandalon mundėsin e ishemisė dhe atakut nė zemėr pėr mė shumė se 20% dhe ndikon nė zbutjen e dukshme tė stresit.

 

 

            Pėr tė medituar nuk na duhet shumė kohė e pėrpjekje. Nuk ka nevojė tė shpenzojmė as edhe njė metalik. Mjaftojnė vetėm 20 minuta pėrkushtim nė ditė pėr ta arritur harmonin hyjnore, pra, ta qetėsojmė shpirtin dhe trupin dhe tė bėjmė njė jetė mė tė kėndshme e mė tė shėndetshme, natyrisht pa barrėn e stresit.

            Ja njė teknikė e meditimit:

            Duhet ta  merrni pozicionin qė ju pėrshtatet mė sė miri - ulur ose shtrirė.

            Para fillimit tė meditimit, ju duhet patjetėr tė mėnjanoni ēdo dyshim nė suksesin tuaj, pasi qė dyshimi ėshtė armiku kryesor i sukseseve.

            Sė pari filloni me relaksimin e organizmit, duke marrė frymė qetė por thellė.

            Pastaj pėrqendrohuni nė njė pikė tė vetme, mundėsisht dritė qiriu, ose mbyllni  sytė dhe pėrpiquni tė shmangni ēdo mendim qė lind brenda jush. Pasi siē thotė Osho: “Meditimi ėshtė gjendje e jo-mendjes”.

            Synoni qė kjo pikė pėrqendrimi tė mbushė gjithė hapėsirėn e mendjes suaj, pa i lėnė asaj mundėsi pėr ngacmime, qofshin tė brendshme apo tė jashtme, dhe nė kėtė formė, tė ngushtohet nė maksimum ndikimi i mendimeve tuaja. Nė kėtė mėnyrė, ju do tė depėrtoni thellė nė vetėdijen tuaj, nė unin tuaj. Do tė keni qasje tė drejtpėrdrejt nė brendi tė vetvetes.

            Nėse zemra juaj fillon tė rrahė me ritme tė ngadalta;

            Nėse frymėmarrja juaj bėhet e qetė dhe e thellė;

            Nėse muskujt e trupit tuaj shtendosėn tėrėsisht;

            Nėse vetėdija juaj ėshtė pa mendime;

            Nėse ju keni arritur tė shkėputeni nga situatat e pakėndshme dhe shqetėsimet ditore;

            Nėse ju ndiheni i freskėt dhe energjik - atėherė ju ja keni arritur qėllimit.

            Ushtrimet duhet tė zgjasin prej 5 deri nė 10 minuta. Por munden, sipas vullnetit dhe dėshirės, tė vazhdohen edhe deri nė 20 minuta e mė tepėr.

            Nuk ėshtė me rėndėsi se ēfarė teknike tė meditimit ju pėrdorni, me rėndėsi ėshtė qė ju tė arrini  ta ndryshoni gjendjen shpirtėrore nė kuptim pozitiv brenda kėtyre minutave: nga gjendja e tendosur nė  gjendje tė qetė, nga gjendja stresuese nė gjendje tė kėndshme.

            Po e pėrmbyll kėtė pjesė me thėnien e njė Jogisti japonez pėr meditimin: “Meditimi, ndoshta nuk na dėrgon nė parajsė, por na krijon ndjenjėn se jemi nė rrugėn mė tė mirė tė arrijmė atje.”

 

            Terapia fizikale

 

            Masazhi

 

            Njė metodė tjetėr, mjaftė efikase, pėr luftimin e stresit ėshtė edhe masazhi si lloj i terapisė fizikale. Kjo metodė preferohet si masė preventive pėr ata njerėz qė kohėn mė tė madhe tė punės e kalojnė ulur nė karrige, ēoftė nė shtėpi, nė zyrė apo nė automjet. Kjo shtresė, edhe pėr shkak tė pozitės trupore por edhe pėr shkak tė ngarkesės psikike nė punė, ėshtė mjaft e prekur nga “epidemia e shekullit”, siē preferojnė ta quajnė stresin shumė psikologė. Hulumtimet rreth kėsaj “epidemie tė shekullit” nė shumė shtete tė botės, kanė rezultuar se pjesa mė e madhe e vetėvrasjeve i takojnė mu kėsaj shtrese. Vetėm nė Australi, brenda vitit, ndodhin rreth 100 vetėvrasje qė janė tė lidhura me problemet, pra me situatat stresuese nė punė. Statistikė tė njėjtė kemi edhe nga vendet e BE-sė, por situatė mė e mirė nuk mbretėron as nė vendet e Amerikės e as nė ato tė Azisė. Bile nė Japoni kėtė epidemi e quajnė “karoshi”, qė nė shqipėrim do tė thotė - vdekja nga “mbidoza” e punės.

            Problemet e stresit nė punė na janė tė njohura, pothuajse, tė gjithėve. Nė veēanti u janė tė njohura zyrtarėve, qė pjesėn mė tė madhe tė punės, duhet ta kryejnė ulur nė karrige, ose vozitėsve, tė cilėt me orė tė tėra, po ashtu, janė tė mbėrthyer pėr karrige. Ne kemi parė edhe mė lartė se stresi nė punė, por edhe nė jetėn e pėrditshme, pėrbėhet nga segment tė shumtė, por edhe masat preventive pėr parandalimin, zbutjen ose mėnjanimin e tij, gjithashtu, janė tė shumta. Metodė efikase, posaēėrisht pėr rastet e mėsipėrme, ėshtė edhe masazhi, si njė nga mėnyrat pėr ta sfiduar stresin. Kjo metodė ėshtė treguar mjaftė e suksesshėm pasi, jo vetėm qė relakson muskujt dhe pėrmirėson qarkullimin e gjakut, por ndikon dukshėm edhe fushėn mentale duke krijuar disponim tė kėndshėm tek i stresuari.

       Llojet ose stilet e masazheve janė tė ndryshme, duke filluar nga masazhi i zakonshėm tradicional e deri tek format e ndryshme si: akupresura, masazhi grek, masazhi indian, stili shiatsu etj. Mjafton qė t’i nėnshtrohemi njė masazhe tė tillė pėr vetėm 15 minuta dhe t’i pėrjetojmė rezultatet fantastike tė saj: tė ndjehemi kėndshėm, mė dinamik, mė tė koncentruar dhe tė ngrihemi me njė buzėqeshje nė fytyrė.

            Falė dizajnuesit  amerikanė, David Palmer, i cili e konstruktoi njė karrige tė posaēme antigravituese nė tė cilėn trupi ndodhet nė njė gjendje tėrėsisht tė shtendosur, ndėrsa shpina dhe  qafa  tė lira pėr masazh, tretmanėt mund tė zhvillohen nė ēdo vend dhe ēdo kohė. Gjithashtu, teknikat e avancuara sot mundėsojnė masazh, pa pasur nevojė qė t’i heqim rrobat apo tė pėrdorim ndonjė lloj vaji shtesė.

            Nuk ėshtė e rėndėsishme se ku aplikohet masazha: nė ordinancė, nė vend pune ose nė shtėpi, dhe as kush e aplikon atė: qoftė specialisti terapeutik, qoftė ndonjė koleg pune ose anėtar familjeje. Me rėndėsi ėshtė aplikimi i rregullt i saj, i cili, jo vetėm qė pėrmirėson dukshėm rezultatet, por qė rezulton edhe me njė qėndrueshmėri tė gjatė nė kohė.

 

            Gjimnastika

           

            Edhe gjimnastika, sikurse masazhi, ėshtė njė metodė mjaftė efikase e terapisė fizikale pėr pėrballimin e situatave stresues, sidomos pėr njeriun e kohės moderne i cili ėshtė nė garim tė pėrhershėm me detyrat nga mė tė ndryshmet dhe, natyrisht, edhe nėn presion tė kohės.

            Thuhet, dhe jo pa tė drejtė, se aktivitetet e rregullta fizike janė ilaēi mė i mirė natyral, jo vetėm pėr trupin, por edhe pėr shpirtin - pra edhe pėr stresin.

            Dihet shkencėrisht, se organizmit njerėzor i nevojiten lėvizjet, tė ēfarėdo lloji qofshin ato. Mirėpo, mėnyra e sotme  e jetės, e ngulfatur nga teknologjia moderne, na lė shumė pakė kohė dhe hapėsirė, pėr tu marrė me aktivitete fizike. Njeriu qė nuk zhvillon asnjė aktivitet fizik, shumė vėshtir mund ta ruaj balancėn trup-shpirt. Atė e mposhtin edhe situatat mė e vogėl stresuese. Tek ai fillojnė tė paraqiten pengesa tė ndryshme si: pagjumėsia, lodhja psikike, plogėshtia, ngathtėsia etj., e tė cilat rezultojnė me: urrejtje, frustrim, hidhėrimi, nervozė, depresion etj. Tė gjithė kėta faktor, me kohė, kur edhe kalojnė nė stadin e stresuesve permanent dhe fillojnė tė veprojnė intensivisht mbi qenien e tij, shkaktojnė edhe sėmundje tė ndryshme. Prandaj, ēdo lloj gjimnastike qė preferohet, ėshtė edhe njė sfidues i mirė i stresit dhe, qė ėshtė mė rėndi, i shėrben shėndetit nė pėrgjithėsi. Kėtė e dėshmojnė edhe kėrkimet e ekspertėve amerikan nga Karolina e Veriut, tė cilat kanė rezultuar se vetėm 30 minuta gjimnastikė nė ditė, ndikojnė dukshėm nė pėrmirėsimin e pėrgjithshėm tė shėndetit tė njeriut.

            Dhe kjo mėnyrė terapeutike nuk ėshtė ndonjė disiplinė e re. Qė moti ėshtė e njohur se ngarkesat psikike mė sė miri amortizohen, e ndoshta edhe zgjidhen pėrfundimisht, pėrmes aktiviteteve fizike. Mėnyrat janė tė shumta, duke filluar nga sportet e lloj-llojshme e deri tek qendrat e ndryshme tė fitnesit. Pėr ata, qė mėnyrat e mėsipėrme janė tė kushtueshme, zgjidhjen mund ta gjejnė nė vrapim tė lirė ose shėtitje nė natyrė, pėr tė cilat nuk duhet tė shpenzojnė asnjė metalik, natyrisht, pėrveē disa minuta kohė.

           

            Hipnoza si mjeti shumė efikas kundėr stresit

 

            Pėr individėt, tė cilėt nuk arrijnė ta pėrballojnė stresin pėrmes forma tė lartpėrmendura, si mėnyra mė  e mirė preferohet hipnoza, ose autohipnoza. Hipnoza ėshtė mjeti mė efikas pėr tė ngritur moralin, dhe  pėr t’i bindur njerėzit nė aftėsitė e tyre pėr pėrballimin e sfidave jetėsore, pra edhe streseve tė pėrditshmėrisė.

            Ata, nėpėrmjet sugjestioneve hipnotike ose autohipnotike, duhet tė mėsohen qė nė vete tė kenė ndjenjėn e sigurisė dhe qetėsisė pėr  t’i pėrballuar me sukses situatat  e ngarkuara dhe pėr t’i mposhtur ato. Pėr mėnjanimin e kėtyre situatave, duhet tė punohet ngadalė duke aplikuar disa seanca hipnotike. Sugjestionet duhet tė pėrpilohen me pėrmbajtje tė tillė, qė te pacienti, tė forcojnė bindjen e vetėsigurisė dhe tejkalimin e problemeve me sukses, sepse suksesi i arritur i jep atij vullnet dhe forcė tė re nė zotėrimin e situatave tė mėtejme.

            Natyrisht, qė tek kjo metodė duhet tė veprohet me shumė kujdes, duke pasur parasysh ndikim e fuqishėm tė hipnozės nė organizmin tonė. Pra, duhet qė seancat hipnotike ose autohipnotike, tė aplikohen nga ose nėn pėrkujdesjen e personit profesionist, pasi njė sugjestion i gabuar mund tė ketė pasoja serioze pėr shėndetin e mediumin. Kujdes - me hipnozė nuk ka lojė!

            Mė poshtė po e pėrshkruaj njė seancė hipnotike.

            Pasi tė hipnotizohet mediumi, fillohet me sugjestione: „...Jeni plotėsisht i qetė dhe i relaksuar. Ēdo gjė me ju ėshtė nė rregull. Frymėmarrjen e keni tė thellė dhe ritmike. Vetėm zėrin tim po e dėgjoni, vetėm zėrin tim dhe asgjė tjetėr. Zėri im po depėrton thellė nė ndėrdijen tuaj dhe ju po e dėgjoni me kėnaqėsi. Tė gjitha sugjerimet qė do t’ua them do tė regjistrohen thellė-thellė nė ndėrdije dhe ajo do t’i zbatojė nė jetėn e pėrditshme ato. Vetėdija juaj nuk do tė dijė asgjė pėr kėtė. Po e ndieni se si nėpėr trup po ju kalon njė energji e ēuditshme e cila po ju jep siguri. Kjo energji do t’ju ndihmojė nė ēdo veprim tuajin. Ēdo gjė qė do ta bėni, do ta bėni me vullnet dhe  koncentrim tė plotė. Tė gjitha detyrat do t’i kryeni  qetė dhe me maturi, sepse ju  jeni stabil, i fortė dhe i sigurt nė ēdo veprim. Tė gjitha problemet do tė mposhten me sukses nga ju, pa u shkaktuar kurrfarė presioni. Dita mė ditė ju do tė krijoni vetėbesim tė plotė. Kjo do ta shtojė edhe mė shumė sigurinė tuaj pėr veprime nė tė ardhmen. Siguria dhe qetėsia juaj po rritet dita-ditės. Gjithēka qė do tė ndėrmerrni do ta realizoni me sukses. Nė kėtė gjendje po e ndieni vetėn shumė mirė dhe shumė tė sigurt. Dita-ditės, nė ēdo pikėpamje, jeni mirė e mė mirė. Ju po i gėzoheni kėsaj  gjendjeje sigurie e vetėbesimi. Gjithnjė do ta ndieni veten mirė e mė mirė...“

            Metodat e lartpėrmendura janė vetėm disa nga format e mundshme pėrmes sė cilave mund tė sfidohet “sėmundja e shekullit” e quajtur STRES. Nėse e ndieni vetėn tė atakuar nga stresi, aplikojeni ndonjėrėn nga kėto metoda. Rezultati me siguri nuk do tė mungoj. Ai qė kėrkon, edhe do tė gjejė; ai qė pėrpiqet, edhe do tė ngadhėnjej.

 

            Fund