.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Tema tė tjera 2 - Religjionet, prejardhja dhe llojet (2)

www.explorerunivers.com

      

RELIGJIONET, PREJARDHJA DHE LLOJET (2)

 

 

      Religjionet natyrore kryesisht janė tė fokusuara nė idenė se Zotėrat dhe fuqitė e tjera supernatyrore mund tė gjinden pėrmes pėrvojės direkte tė ngjarjeve dhe objekteve natyrore. Besimi i saktė i hyjnive ėshtė i zakonshėm por jo i urdhėruar – nuk ėshtė e zakonshme pėr hyjnitė tė trajtohen si metaforike.

 

 

 

            BUDIZMI


            Budizmi ka hyrė nė Kinė rreth shekullit tė parė tė erės sonė, filloi tė pėrhapet gjerėsisht pas shekullit tė 4-tė tė erės sonė dhe ėshtė bėrė gradualisht feja me ndikim mė tė madh nė Kinė.

            Budizmi kinez ndodhet nė bazė tė tre familjeve tė mėdha tė gjuhėve dhe mbi kėtė bazė kemi budizmin e familjes sė gjuhės Hane, budizmin e familjes sė gjuhės tibetiane dhe budizmin e familjes sė gjuhės Bali, ose budizmin jugor.

            Numri i murgėve tė kėtyre tre grupeve tė mėdha sipas familjeve gjuhėsore ka arritur nė 200 mijė. Tani nė Kinė ka 13 mijė tempuj tė hapur tė budizmit, 33 shkolla budiste dhe afro 50 lloje botimesh budiste.

            Budizmi tibetian ėshtė njė degė e budizmit kinez, qė ėshtė pėrhapur kryesisht nė Rajonin Autonom tė Tibetit, Rajonin Autonom tė Mongolisė sė Brendshme, nė provincat Ēinhaj etj. Banorėt tibetianė, mongolė, Ygu, Mėnba, Luoba dhe Tu besojnė, nė pėrgjithėsi, budizmin tibetian dhe numri i besimtarėve tė tij arrin nė afro 7 milionė.

            Budizmi jugor ėshtė kryesisht i pėrhapur nė qarkun autonom Sisuanbana tė kombėsisė Daj, nė qarkun autonom Dėhong tė kombėsive Daj dhe Gjinbo, nė zonėn Sėmao tė provincės Ynan tė Kinės jug-lindore.

            Nė budizmin jugor beson shumica e banorėve Daj, Bulang, Aēan dhe Va. Numri i besimtarėve tė tij arrin nė mbi 1 milion. Kurse nė budizmin Han besojnė kryesisht banorėt Hanė, tė shpėrndarė nė krahina tė ndryshme tė Kinės.


            KONFUCIANIZMI


            Ka qenė baza e kulturės sė grupeve sunduese nė Kinėn tradicionale. “Konfuci” (forma e latinizuar e emrit Kung Fu-Tzu), jetoi nė shekullin e VI p.e.s.

            Sikurse themeluesi i Taoizmit Lao-Ce (Lao-Tsze), Konfuci ishte mėsues dhe jo njė profet fetar sipas stilit tė udhėheqėsve fetarė nė Lindjen e Mesme.

            Konfuci nuk shikohej prej ndjekėsve tė tij si Zot, por “si mė i menēuri i burrave tė menēur”. Konfucianizmi synonte tė rregullonte jetėn njerėzore sipas harmonisė sė brendshme tė natyrės, duke theksuar nderimin e thellė tė stėrgjyshėrve.


            TAOIZMI


            Taoizmi ėshtė lindur dhe pėrhapur nė Kinė. Ai filloi qysh nė shekullin e dytė tė erės sonė dhe ka njė histori mbi 1800 vjeēare. Taoizmi ėshtė trashėguar nga adhurimi i natyrės dhe i paraardhėsve nė kohėn e lashtė, ka pasur shumė fraksione nė histori dhe mė vonė ėshtė bashkuar nė dy fraksione, si Quanzhėn Tao dhe Zhėngyi Tao, qė ushtrojnė ndikim nė gjirin e banorėve tė kombėsisė Hane.

            Pėr arsye se Taoizmi nuk ka ceremony dhe rregulla tė rrepta tė hyrjes sė besimtarėve, pra ėshtė vėshtirė tė numrohet numri i besimtarėve tė tij. Tani nė Kinė ka mbi 1500 tempuj doist dhe mbi 25 mijė murg e murgesha taoiste.


            KLASIFIKIMI I LLOJEVE TĖ RELIGJIONIT


            Duke e definuar religjionin, duhet tė merret parasysh fakti se kemi disa lloje tė religjioneve nė botė.

            Tė gjitha janė tė ngjajshme sa mundemi qė nė njė kategori t’i quajmė religjione, por ato gjithashtu janė tė ndryshėm qė duke kėrkuar nė kėto nėnkategori do jetė e dobishme tė kuptojmė pėr besimet fetare femonenin e religjionit.

            Njė gjė qė ėshtė e rėndėsishme tė theksojmė ėshtė se kėto kategori nuk janė tė gjitha tė veēanta. Kjo do tė thotė se nuk ka rast ku njė religjion duhet tė jetė pjesė e njė tjetri dhe nuk mund tė jetė pjesė e cilitdo religjion tjetėr.

            Nuk ėshtė e pazakonshme pėr njė religjion tė jetė pjesė e njė ose mė shumė grupimeve. Kjo nuk do tė thotė qė tė bėhet ndarja e religjioneve nė grupe tė ndryshme por tė kuptojmė mėnyrat se si manifestohet ajo nė shoqėrinė dhe psikologjinė njerėzore.

 

            Ēka janė Religjionet Natyrore

 

            Karakteristikat dalluese, Besimet dhe Zbatimi

            Sistemet e njohura si religjione natyrore shpesh janė tė konsideruara besimet primitive fetare. “Primitiv” nė kėtė rast nuk i referohet kompleksitetit tė sistemit fetar (sepse fetė natyrore mund tė jenė shumė komplekse).

            Nė tė vėrtetė i referohet idesė se fetė natyrore janė ndoshta lloji mė i hershėm i sistemit fetar i zhvilluar nga qenia njerėzore. Sot, religjionet natyrore nė Perėndim priren tė jenė shumė “eklektike”, kėshtu qė ato mund tė huazojnė nga varieteti i tė tjerave, e mė shumė nga traditat e vjetra.

            Religjionet natyrore kryesisht janė tė fokusuara nė idenė se Zotėrat dhe fuqitė e tjera supernatyrore mund tė gjinden pėrmes pėrvojės direkte tė ngjarjeve dhe objekteve natyrore. Besimi i saktė i hyjnive ėshtė i zakonshėm por jo i urdhėruar – nuk ėshtė e zakonshme pėr hyjnitė tė trajtohen si metaforike.

            Cilido qė tė jetė rasti, aty ēdoherė ka pluralitet; monoteizmi nuk gjindet nė religjionet natyrore. Ėshtė e zakonshme pėr kėto sisteme religjioze tė trajtojnė tėrėsinė e natyrės si tė shenjtė ose madje si tė perėndishme.

            Njė nga tiparet e religjioneve natyrore ėshtė se ato nuk mbėshteten nė shkrime tė shenjta, profet individual, ose figura tė veēanta fetare si simbole tė tyre. Ēdo besimtar trajtohet si i aftė pėr tė kuptuar shenjtėrinė dhe supernatyroren. Sidoqoftė, ėshtė ende e zakonshme nė disa sisteme fetare tė kenė shaman ose udhėheqės tė tjerė fetarė qė i shėrbejnė shoqėrisė.

            Religjionet natyrore synojnė tė jenė relativisht egalitare sa u pėrket pozitave tė udhėheqėsve dhe marrėdhėnieve ndėrmjet anėtarėve. Ēdo gjė qė ėshtė nė univers dhe qė nuk ėshtė e krijuar nga njerėzit ėshtė e besuar tė jetė e lidhur me njė tėrheqje tė ndėrlikuar tė energjisė ose jetės – fuqisė – qė gjithashtu pėrfshinė edhe njerėzit.

            Nuk ėshtė e pazakonshme qė tė gjithė anėtarėt tė konsiderohen si kler tė njė lloji (priftėresha dhe priftėrinj). Marrėdhėniet hierarkike, nėse ato ekzistojnė, priren tė jenė tė pėrkohshme (pėr njė arsye tė veēantė, ndoshta) dhe/ose njė pasojė e pėrvojės ose viteve.

            Edhe meshkujt edhe femrat mund tė jenė nė pozita udhėheqėse, ku femrat shpesh janė si udhėheqėse nė rituale.

            Religjionet natyrore gjithashtu nuk ndėrtojnė ndonjė ndėrtesė tė shenjtė tė pėrhershme qė u dedikohen qėllimeve fetare. Ato mund qė ndėrkohė tė ndėrtojnė ndėrtesė tė pėrkohshme pėr qėllime tė veēanta, si shtėpizė mundimi, dhe ato gjithashtu mund tė pėrdorin ndėrtesat ekzistuese pėr aktivitetet fetare.

            Duke folur nė pėrgjithėsi, sidoqoftė, vendi i shenjtė ėshtė nė ambient natyror mė shumė sesa nė ambient tė ndėrtuar me tulla dhe llaē. Ndodhitė fetare shpesh mbahen nė hapėsirė tė ēelur, nė parqe, nė plazhe ose nė male. Ndonjėherė bėhen disa ndryshime tė vogla nėpėr kėto vende, si vendosja e ndonjė guri, por asgjė e pėrhershme.

            Shembuj tė religjioneve natyrore mund tė gjinden nė besimet moderne neo-pagane, besimet tradicionale tė shumė fiseve vendore nėpėr botė, dhe nė traditat e besimeve tė vjetra politeiste.

            Njė shembull i injorimit tė religjionit natyror ėshtė deizmi modern, njė besim i sistemit teist qė ka lidhje me gjetjen e shenjave tė njė krijuesi, Zotin, nė ndėrtimin e natyrės. Kjo shpesh pėrfshin zhvillimin e njė sistemi religjioz mjaft personal tė bazuar nė arsyet dhe studimet universale – kėshtuqė, shpėrndan me karakteristikat e tjera tė religjioneve natyrore si decentralizimi dhe njė fokusim mbi botėn natyrore.

            Pėrshkrimet mė pak mbrojtėse tė religjioneve natyrore ndonjėherė argumentojnė se njė veēori e rėndėsishme e kėtyre sistemeve nuk ėshtė harmonia me natyrėn sikur qė shpesh thuhet, por zotėrimi dhe kontrolli mbi forcat e natyrės. Nė “Religjioni Natyror nė SHBA” nga Catherine Albanese (1990) argumenton se bile edhe besimi racionalist i Amerikės sė hershme ishte i bazuar nė impulsin pėr kontroll tė natyrės dhe njerėzve jo elitė.

            Madje edhe nėse analiza e Albaneses pėr religjionin natyror nė Amerikė nuk ėshtė krejtėsisht i saktė, duhet tė pranohet se sisteme tė tilla religjioze vėrtetė pėrfshijnė “anėn e errėt” mbas retorikės sė kėndshme. Duket tė ketė njė tendencė drejt zotėrimit mbi natyrėn dhe njerėzve tė tjerė qė mund, megjithėse nuk duhet, tė gjejnė shprehje tė vrazhdta – pėr shembull Nacizmi dhe Odinizmi.

 

 

 

 

            Ēfarė janė religjionet Shfaqėse/Zbuluese

 

            Karakteristikat dalluese, Besimet dhe Zbatimi


            Gjithashtu e pėrshkruar edhe si Religjion Ligjdhėnės, Religjionet Shfaqėse janė ato qė gjejnė qendrėn simbolike nė disa vija zbuluese nga zoti ose zotėrat. Kėto zbulime normalisht mbahen nė shkrimet e shenjta qė na janė transmetuar neve nga profet tė nderuar tė zotit ose zotėrave.

            Sidoqoftė, shkrimet e shenjta nuk janė forma e vemte e shfaqjes qė mund t’i jepet njerėzimit nga Zoti. Njė formė tjetėr e shfaqjes mund tė pėrfshijė edhe mrekullitė qė komunikojnė vullnetin ose dėshirėn e Zotit.

            Pėr shkak tė kėsaj, ėshtė e rėndėsishme tė kuptojmė se dallimi mes religjionit shfaqės dhe atij natyror nuk ėshtė gjithmonė i pastėr – nuk do tė mund tė ishte e ēuditshme pėr besimtarėt ta konsiderojnė natyrėn se ėshtė njė shfaqje e Zotit pėr njerėzimin.

            Religjionet shfaqėse kryesisht janė tė varura nė idenė e njė zoti apo zotėrave aktiv – duke u dhėnė shfaqje njerėzimit i bėnė ata aktiv nė jetėn dhe fatin e tyre. Njė aktivitet i kėtillė priret tė marrė formėn e mrekullisė ose duke shfaqur drejtėpėrdrejtė nga njė zot ose pėrmes profetit tė zotit apo pėrfaqėsuesit.

            Religjionet shfaqėse nė mėnyrė tipike kanė strukturė hierarkike, si nė udhėheqje ashtu edhe nė marrėdhėniet nė mes anėtarėve. Meqė fokusi ėshtė nė shfaqjen hyjnore, disa anėtarė janė tė caktuar si ndėrmjetėsues ndėrmjet njerėzve dhe hyjnores; kėta ndėrmjetėsues shėrbejnė ose si kanal pėr vazhdimsi tė shfaqjes hyjnore ose si interpretues autoritativ tė shfaqjeve tė kaluara.

            Pėr shkak tė natyrės sė strukturuar tė adhurimit shoqėror, religjionet shfaqėse ndėrtojnė ndėrtesa tė pėrhershme pėr tė shėrbyer si hapsira tė shenjta dhe si pika kryesore pėr shėrbime fetare.

            Nė religjionet shfaqėse, detyra primare e njerėzve priret pėr tė qenė tė devotshėm dhe tė dėgjueshėm pėr Zotin.

            Pas gjithė kėsaj, shfaqjet nga Zoti nuk janė tė bėra pa arsye tė mira: mė tepėr, ajo bėhet me qėllim qė t’u komunikohen njerėzve gjėrat qė ata duhet t’i besojnė, gjėrat qė duhet t’i bėjnė, dhe qėllimet e Zotit pėr botėn. Disa herė kėto udhėzime mund tė jenė tė paqarta dhe disa herė tortura tė veēanta. Atė qė tė gjithė e ndajnė ėshtė sidoqoftė kėrkesė qė duhet tė jetė e zbatuar.

            Ēėshtja e urdhėrave morale gjatė kohė ka qenė pikė e mosmarrveshjes mes adhuruesve tė religjionit shfaqės dhe atij natyror. Pėrgjatė historisė, e veēanėrisht gjatė shekujve XVIII dhe XIX adhuruesit e religjionit natyror ashpėr kanė kritikuar ata tė atij shfaqės pėr kodet e udhėheqjes sė rreptė dhe tė palėkundshme, qė sipas tyre i ēoi ata nė ligėsi dhe dhunė.

            Adhuruesit e religjionit shfaqės u pėrgjigjen duke argumentuar se vetėm shfaqjet hyjnore mund tė sigurojnė pėr njerėzimin udhėzime autoritative dhe tė sigurta tė bazuar nė atė se ēfar zoti apo zotėrat kėrkojnė nga ne.

            Cilido zot i denjė pėr emrin duhet tė jetė i aftė pėr shfaqjen dhe do tė ishte e papranueshme tė konkludojmė se shfaqja nuk ėshtė e dėshirueshme. Prandaj, ėshtė e argumentuar, se do tė ishte gabim tė mos pranosh shfaqjet si rezultate tė shkėlqyeshme e bile edhe mė qesharake tė nėnvleftėsosh shfaqjet e qarta pėrpara neve.

            Religjionet shfaqėse kryesore nė botė sot pėrfshijnė Judaizmin, Krishterimin, Islamin dhe Sikizmin. Traditat e kėtyre religjioneve mbėshteten nė pėrmbledhjet e veēanta tė shkrimeve tė shenjta qė janė si shfaqje autoritative tė burimit hyjnor.

            Hinduizmi nė fillim u pėrshkrua si religjion shfaqės pėr shkak tė vendit tė mirėnjohur tė Veda-s, por duket se kjoėshtė gabim. Hinduizmi, u pėrshkrua nga adhuruesit e vet si njė “religjion i ēliruar” (i nxjerrur) dhe arsyeshmėrisht cekin se “Veda” thjesht don tė thot “dituri e shquar nga parashikuesit


            Ēka janė Religjionet e Shpėtimit

 

            Karakteristikat dalluese, Besimet dhe Zbatimi


            Kategoria e Religjionit tė Shpėtimit duket tė jetė kryesisht njė krijim i Krishterimit pėr shkak tė theksit tė saj nė mėkat dhe shpėtim. Sidoqoftė, ėshtė njė kategori qė meriton vėmendje tė madhe.

            Religjionet e shpėtimit janė kryesisht tė themeluara nga profet ose udhėheqės fetar qė forjmonė njė doktrinė qė u sqaron njerėzve se si shpėtimi mund tė arrihet. Legjitimiteti dhe autoriteti afatgjatė i kėtyre profetėve shpesh ėshtė i varur nė zotėrimin e njė shkalle tė lartė tė dhuntisė personale shpirtėrore (karizėm), dhe ndonjėherė mundėisne pėr tė bėrė mrekulli – si duket shenjė e njė pėrkrahje dhe miratimi hyjnor.

            Pėrcjellėsit e rrethit mė tė ngushtė rreth profetit gjithashtu pranojnė njė shkallė tė lartė tė rrespektit dhe njė status tė rritur afėrsisht me fuqitė e tyre pėr fuqinė dhe profetin e perėndisė. Kjo shpesh ēon nė sistem hierarkik nė religjionet e shpėtimit. Shpesh hierarkia ėshtė shumė e formalizuar me trajnime dhe mesha tė veēanta; ndnjėherė hierarkia ėshtė e mvarur nė pėrvojėn dhe menēurine e demosntruar.

            Nė religjionet e shpėtimit, ka kryesisht ndjenja tė forta tė paaftėsisė, vuajtje dhe/ose mėkatim prej tė cilave njerėzit duan tė lirohen. Religjioni u ofron pėrgjigjen: ndonjėherė mund tė na tregojė se ne duhet tė shpėtojmė pėrmes fuqisė dhe dashurisė sė Zotit, e ndonjėherė na tregon se shpėtimi mund tė arrihet pėrmes disa pėrpjekjeve tona.

            Cilido rast qoftė, disa pėrpjekje ose disa veprime janė tė domosdoshme nga besimtari me qėllim qė tė arrijė shpėtim – kjo nuk ėshtė njė dhuratė plotėsisht e lirė, pėrndryshe nuk do tė kishte nevojė pėr profet qė t’u komunikojė njerėzimit mesazhin e shpėtimit.

            Kėto pėrpjekje shpesh janė tė lidhura ngusht me rituale tė sistematizuara dhe ceremoni qė tregojnė zhvillimin afatgjatė tė individit ashtu qė ata lėvizin drejt shpėtimit tė tyre pėrfundimtar. Kjo ka pėr qėllim tė sistematizojė dhe tė racionalizojė strukturėn e tėrėsishme tė jetės sė personit dhe vėshtrimin e tyre mbi botėn.

            Ky vėshtrim kryesisht pėrfshinė doktrinat qė kanė tė bėjnė me vėllazėrimin universal dhe dashurinė universale. Pėr dallim nga religjionet fisnore qė janė tė lidhura vetėm pėr anėtarėt e njė grupi, religjionet e shpėtimit janė tė pėrshtatshme pėr gjithė njerėzimin sepse mesazhi i shpėtimit dhe shpengimi mendohet pėr gjithė njerėzimin, madje edhe nėse ajo nė fillim i ishte dhėnė vetėm njė grupi tė vogėl.

            Religjionet e shpėtimit kanė njė theks tė lart nė kapėrcimin e fiseve, racave, dhe kufijve etnik derisa gjithashtu nxitė prozelitizimin (kthyerjen nė fe) me qėllim qė tė sjellin sa mė shumė nga njerėzimi “nė tufė” nga ata qė do tė jenė tė ēliruar nga vuajtja dhe mėkati.

            Njė pasojė e keqe nga ky fokusim mund tė jetė depersonalizimi i vetė dashurisė. Nė vend qė tė jesh i drejtuar drejt njė individi si individ, dashuria drejtohet drejt abstraksionit “njerėzor”, nga e cila njerėzit janė vetėm anėtarė tė rastėsishėm.

            Kjo ka pėrparėsinė e kapėrcimit tė dallimeve tė rastėsishme nė mes njerėzve qė pėrndyrshe mundet tė ndalojė ndjenjat vėllazėrore, por ka mangėsinė e mundėsisė sė dobėsimit tė fuqisė sė kėtyre ndjenjave.

            Krishterimi nuk ėshtė vetem religjion i shfaqjes, por edhe i shpėtimit pėr shkak tė shprehjes sė rolit tė Jezu Krishtit. Veē kėsaj, mund tė klasifikojmė edhe Budizmin si lloj tė religjionit tė shpėtimit pėr shkak tė fokusimit nė nevojėn e gjetjes sė lirimit nga rrethi i vdekjes dhe rilindja.

            Me kėtė rast, sidoqoftė, shpėtimi nuk vjen nga asnjė zot as nga ndonjė fuqi supernatyrore; nė tė vėrtetė, shpėtimi arrihet pėrmes ndriēimit tonė tė mendjes pėr natyrėn e vėrtetė tė jetės dhe realitetit.


            Ēka janė Religjionet Sakramente (shenjta)

 

            Karakteristikat dalluese, Besimet dhe Zbatimi

 

            Fjala sakrament rrjedh nga latinishtja “sacramentum” qė do me thėnė “betim, gjė e shenjtė, mister”. Nė Romėn e vjetėr, koncepti i referohej njė betimi tė besnikėrisė nga ushtarėt Romak kur ata hynin nė ushtri. Pėrmbante njė ceremoni tė shenjtė e pėrcaktuar pėr tu bėrė pėrshtypje rekrutėve tė rinj pėr obligimin e tyre pėr Romėn.

            Sot, njė sakrament ėshtė i shenjtė, ceremoni fetare qė supozohet tė sjell ca shenja tė dukshme tė prezencės sė njė zoti nė mesin e besimtarėve dhe qė ngulitė nė to obligimet e tyre si besimtarė.

            Si rezultat, religjioni sakrament ėshtė njė qė thekson ose vė nė focus idenė se hyjnorja ėshtė prezente nė objekte fizike nė prezencė tė besimtarėve. Kontakti dhe komunikimi me hyjnoren ėshtė kryesisht pėrmes atyre objekteve dhe ceremonive.

            Objektet mund tė jenė ikona fizike si statuja, ushqim si pėr shembull bukė dhe verė nė Eukaristat Krishtere (lidhjet shpirtėrore me Zotin), ose bile edhe sende tė gjalla si lopėt nė Hinduizėm. Objekti nė vetvete nuk trajtohet si hyjni; por ai ose ėshtė manifest i hyjnores ose bujtinė (e pėrkohshme) e hyjnores. Pėr shembull Ēifutėt e hershėm e ruanin Arkėn e Kontratės si vend banimi i fuqisė sė hyjnores pa e adhuruar atė si zot nė vete.

            Meqė fokusi ėshtė objekte materiale, aktivitetet fetare nė religjionet sakramente pėrqėndrohen rreth ritualeve duke pėrdorur kėto objekte. Objektet e shenjta (reliktet, statujat, kryqet) qė ndonjėherė pėrdoren pėr tė bartur substanca tė shenjta (bukė, verė, dhe) janė tė trajtuara me njė nderim tė veēantė (nė mėnyrėn se si bartėn, nė mėnyrėn se si preken) derisa ritualet u shėrbejnė pėr transmetimin e fuqisė sė shenjtė ose mirėsinė besimtarėve present (shpesh pėrmes njė personi qė shėrben si mediator).

            Meqė theksi ėshtė i vėnduar nė ceremony, ėshtė e zakonshme tė kenė specialist apo autoritete fetare. Kėta specialist mund tė kenė pozita tė pėrhershme tė krijuara nga kierarkia fetare (si prifti) ose mund tė kenė njė status tė pėrkohshėm qė ėshtė vetėm sa pėr zgjatjen e ceremonisė.

            Specialistėt e pėrhershėm, sidoqoftė, janė mė tė pėrgjithshėm; nė tė vėrtetė ėshtė e argumentuar se krijimi i autoriteteve tė pėrhershme fetare ėshtė pjesėrisht rezultat i zhvillimit tė religjioneve sakramente dhe nevoja e tyre pėr persona tė aftė nė menaxhimin dhe administrimin e ritualeve sakramente.

            Kėta mediatorė qėndrojnė edhe nė botėn e shenjtė edhe nė atė laike duke shėrbyer si mediatorė ndėrmjet njerėzimit dhe tė shenjtės.

            Shumė forma tė Krishterimit janė shpesh tė trajtuara si shembuj tipik tė religjionit sakrament pėr shkak tė pėrdorimit tė objekteve dhe ritualeve qė kanė tė bėjnė me ato objekte. Sidoqoftė, kėtu hyjnė edhe shumė religjione primitive dhe natyrore.

            Ishte e zakonshme nė njė kohė pėr njerėzit tė fokusohen nė rituale sakramente pėr tė siguruar vazhdimėsinė e tė reshurave tė dobishme dhe korrjeve tė mira. “Objektet” e shenjta mund tė jenė njė lum, njė arė, ose disa vendqėndrime tė tjera tė shenjta, ku prezenca e tė shenjtės do tė banonte gjatė njė ceremonie. Ritualet mund tė jenė ato qė theksojnė lidhjen ndėrmjet ciklit tė jetės njerėzore dhe ciklin e stinėve.

            Qoftė funksioni i njė kierarkie formale ose i varur mbi ndryshimet e stinėve, ritualet kryesisht shėrbejnė pėr t’u ndihmuar tė lidhin personin me grupin shoqėror dhe me sistemin fetar. Si pasojė, fokusimi nė kungatat dhe ritualet sakramente ndihmojnė tė pėrforcojnė fuqinė e autoriteteve fetare bile edhe kur statusi i tyre ėshtė i njė natyre tė pėrkohshme.

            Njė nga rreziqet potenciale nė religjionet sakramente ėshtė fokusimi i tyre nė objektet e shenjta ku prezenca e tė shenjtės mund tė lejojė njė zhvillim tė “idhujtarisė” nėse njerėzit besojnė se ato objekte janė tė shenjta nė vetvete. Njė rrezik tjetėr ėshtė e kundėrta e kėsaj kur njerėzit beosjnė se objektet e shenjta janė “simbole tė thjeshta”, fuqi e mangėt ose thjesht domethėnie fetare.

 

            Vazhdon...

 

           Postuar nga Neo

 

 (1)          (3)