Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

LAPSI.AL

TIRANA OBSERVER

SHQIP

ZEMRASHQIPTARE

RTV ZIK

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

SEKRETE BUKURIE

KOSOVARJA

RIPOST

RADIOPROJEKT

Psikologji 3 - PSE-TĖ QĖ NA MUNDOJNĖ SI INDIVID DHE SI SHOQĖRI?

Shkruan: Majlinda BUSHJA

http://www.sot.com.al

PSE-TĖ QĖ NA MUNDOJNĖ SI INDIVID DHE SI SHOQĖRI?

 

            Ēdo ditė udhėhiqemi nga psetė. Nėse do tė ndodhte ndryshe nuk do tė ecnim pėrpara, sepse pseja ėshtė nė funksion tė lehtėsimit tė gjendjes pėrmes njohjes. Ndonjėherė na pėlqen tė mos pyesim, njohim e dimė.

  

 

            Ato qė na mundojnė shpesh si individ e shoqėri nė ēdo kohė janė pyetjet pa pėrgjigje, pasi disa pyetje nuk marrin pėrgjigje asnjėherė, ato mbesin pyetje. Por dhe kjo formė nė njė farė mėnyre ėshtė njė “pėrgjigje”, pasi “asgjėja” flet pėr atė qė arrin tė kuptojė “pėrgjigjen” e jopėrgjigjes. Mirėpo, vėshtirėsia nė tė tilla raste ėshtė shumė e madhe, sepse njė pėrgjigje e nėnkuptuar ndonjėherė ēon nė konkluzione dhe lėvizje tė gabuara qė mė vonė duhet tė ndreqen. T’i besosh pėrgjigjes sė nėnkuptuar ėshtė njė rrezik mė vete, pasi ajo qė mendon realisht nuk ėshtė ajo qė dikush tjetėr ka menduar pėr pėrgjigjen e pyetjes tėnde. Tė hamendėsosh njė pėrgjigje do tė thotė tė logjikosh nga ēka nuk sheh. 

 

            E vėrteta e pakundėrshtueshme ėshtė se Pseja ekziston gjithkund brenda nesh dhe jashtė saj atje ku njeriu jeton dhe kėrkon tė zbėrthej situatat pėr tė ndryshuar gjendjen, pse jo pėrfundimisht. Varet ku njeriu ndodhet dhe pėr ēfarė ndodhet. Nė se ai nuk ia bėn kėtė pyetje vetes ka shumė mundėsi tė mos dijė tė orientohet qartė dhe tė dėshtojė nė qėllimet e tij, cilatdo qofshin ato tė mėdha apo tė vogla, afatshkurtra apo afatgjata nė ndikimin e tyre. Tė pyesėsh vetveten nuk do tė thotė se e ke pėrgjigjen gati brenda saj, pasi njė kontradiktė qė rri fshehur ėshtė ajo e brendshmja, njė luftė e pėrjetshme. E pėr sa kohė nuk e kemi tė qartė ēfarė duam si individ, apo qoftė dhe shoqėri gjithmonė do tė jemi tė paqartė nė rrugėn qė do tė pėrshkojmė mė pas. Kjo bėn qė psetė drejtuar tė tjerėve tė mos jenė tė duhurat, pasi pseja drejtuar vetvetes nuk ka marrė njė pėrgjigje tė saktė dhe si e tillė udhėheq nė mėnyrė tė gabuar. 

 

            Ēdo ditė udhėhiqemi nga psetė. Nėse do tė ndodhte ndryshe nuk do tė ecnim pėrpara, sepse pseja ėshtė nė funksion tė lehtėsimit tė gjendjes pėrmes njohjes. Ndonjėherė na pėlqen tė mos pyesim, njohim e dimė. Indiferenca nuk na bėn tė informuar e si pasojė gjendjen tonė e shfrytėzojnė ata qė janė gati tė pėrfitojnė nga mosdija. Tė fshish psetė nga pėrditshmėria ngushton mundėsitė e njohjes, duke zgjeruar ato tė vėshtirėsive qė kanė gjasa tė rriten nė tė ardhmen nėse pėrsėritet e njėjta pėrditshmėri. Por situata kėrkon t’i gjejmė pyetjen ashtu sikundėr kohėn, qė pėrputhshmėria tė na ndihmojė tė marrim pėrgjigjen e dėshiruar pėr tė mos krijuar pėrplasje tė panevojshme. Tė dish tė pyesėsh, do tė thotė tė dish tė zbėrthesh e nė tė njėjtėn kohė tė marrėsh atė qė do pa krijuar tensione. 

 

            Por pseja ėshtė problematike nė vetvete sa herė hyn nė ambjente qė janė hermetike pėrballė pėrgjigjeve. Aty janė skutat mė tė thella ku fshihet e vėrteta e gjendjes nė tė cilėn ndodhet njė shoqėri. Pseja aty shpesh mbet pse?, ose kamuflohet me njė pėrgjigje qė s’ka tė bėj me tė vėrtetėn, por me atė ēka tė tjerėt duhet tė dinė, pėr tė mos shndėrruar situatėn nė dramatike. Pėrgjigja limohet nė funksion tė kastės qė pėrpiqet tė bėjė orientimin mė sė shumti nė shėrbim tė vetvetes. Megjithėse, ajo pėrpiqet ta mbuloj kėtė sjellje tė saj nė funksion tė qėndrimit tė saj nė pozicionin e dėshiruar, brenda ndihet dy standartizimi nė sjellje. Shoqėria arrin ta kuptojė nė njė kohė tė caktuar, por deri atėherė kasta ka forcuar vetveten deri nė atė pikė sa ėshtė bėrė e pa prekshme. Kjo gjendje e bėn shoqėrinė t’i lindin shumė pse, tė cilat e kanė pėrgjigjen brenda. 

 

 

            Nėse ndodh njė ngjarje gjithkush pyetet pse? Secili pėrpiqet sipas mėnyrės sė vet tė marrė pėrgjigjen. Por pėrgjigjja ėshtė e ndryshme, pasi kushtėzohet nga situata nė tė cilėn ndodhemi, dhe jo domosdoshmėrisht mėsojmė tė vėrtetėn. Ēdo variant ėshtė i mundur pėrsa kohė nuk mundemi tė vėrtetojmė realisht ēfarė ndodhi. Ky ėshtė njė moment qė krijon debat, ku secili mbron versionin e tij, por nisur edhe nga interesa tė caktuara qė vulosin tė vėrtetėn momentale. Ajo ėshtė e rrezikshme dhe e destinuar tė bjerė nė njė moment tė caktuar. Prandaj nė njė kohė tjetėr ndodh t’i kthehemi tė shkuarės pėr tė zbuluar tė vėrtetat qė s’janė thėnė dot kohė mė parė, (si nė rastin e krimeve tė komunizmit). 

 

            Kėshtu, jeta e pėrditshme tregon qartė qė Pseja ėshtė e pėrjetshme nė ēdo shoqėri. Pėrmes saj kėrkojmė tė zbėrthejmė gjithēka qė na rrethon, pasi gjithēka qė na rrethon ndikon nė pėrditshmėrinė tonė, megjithėse ndonjėherė jo drejtpėrdrejt. Sistemi, vendi dhe koha pėrcaktojnė pyetjen, sepse gjithēka ka njė vijė logjike. Pyetje qė diku thuhen me forcė, e diku nėn zė. Sistemi rrumbullakos pėrgjigjen dhe i jep formėn qė dėshiron nė funksion tė vetvetes. Ēdo tentativė pėr t’u shfaqur ndryshe pėrmes pyetjes e vė nė shėnjestėr ēdo individ nė shoqėri. Ndaj pėrpjekja pėr t’u pėrshtatur kthehet nė normė, pasi dėshira pėr tė ditur mė shumė kushtėzohet nga rrethanat qė diktojnė ēdo pyetje, sepse disa pyetje nuk marrin asnjėherė pėrgjigje. Disa e kanė pėrgjigjen brenda e pėr disa tė tjera hamendėsohet, pasi e vėrteta shpesh kamuflohet. Ajo vihet nė funksion tė momentit, e merr formė tė pėrcaktuar nė varėsi tė forcės. Pėr kėtė arsye ne bėjmė pyetje vazhdimisht pėr tė shkuarėn, dyshojmė dhe kėrkojmė ta rihapim, pėrmes pyetjesh qė nuk kanė marrė pėrgjigjen e duhur. Kėrkojmė t’i shkojmė deri nė fund tė vėrtetės, sepse shesh na shoqėron mosbindja.