Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

LAPSI.AL

TIRANA OBSERVER

SHQIP

ZEMRASHQIPTARE

RTV ZIK

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

SEKRETE BUKURIE

KOSOVARJA

RIPOST

RADIOPROJEKT

Kulturė 7 - PSE NĖ KOSOVĖ?

Shkruan: Migjen KAJTAZI

PSE NĖ KOSOVĖ?

 

            Ėshtė e njohur teoria e vitalitetit etno-gjuhėsor ku pėrcakton qė njė komunitet sado i pranishėm me numėr tė madh tė anėtarėve nė njė shoqėri nėse nuk ka organizim tė mirėfilltė duke filluar nga shkolla nė gjuhėn amtare, pastaj organizim nė shoqata, organizim ekonomik, kyēje nė jetėn politike dhe integrimin nė shoqėrinė pritėse , ky komunitet me kalimin e kohės do tė tjetėrsohet.

 

 

            I riu shqiptar i Zvicrės apo tė rinjtė e tjerė zviceran do e mėsojnė historinė shqiptare apo tė Kosovės nė Biblioteka qė pėr momentin janė tė mbushura me botime serbe sidomos pas lufte tė Kosovės dhe nevoja qė tė ketė botime lidhur me historinė shqiptare nė gjuhė tė ndryshme ėshtė nevojė qė duhet t’i pėrgjigjen fondacionet, shoqatat, apo OJQ aktive nė Zvicėr qė mė ndihmėn financiare tė Ministrive pėrkatėse tė Kosovės e Shqipėrisė do kishin mundėsi tė japin kontributin e vetė dhe t’i plotėsonin nevojat e komunitetit tani dhe pėr gjeneratat qė do vijnė

            Tė rinjtė shqiptarė tė lindur apo tė rritur nė shoqėrinė zvicerane gjinden shpesh tė rrethuar nė mėnyrė progresive nė mes tė origjinės sė tyre tė pėrfaqėsuar nga familja, qoftė nė Zvicėr, rrethi familjar nė Kosovė apo trojet tjera shqiptare; dhe shoqėrisė pritėse, pra shoqėrisė zvicerane tė pėrfaqėsuar nga mėsuesit, edukatorėt, rrethi shoqėror, kolegėt e shkollės apo tė punės, etj.

            Ky realitet nė mėnyrė figurative paraqitet nga psikiatri i njohur zvicran Jean-Claude Metraux i cili e shikon tė riun me origjinė tė huaj i lidhur me litar nė dy anė:

            Litari i tėrhequr nga njėra anė qė pėrfaqėson origjinėn dhe anėn tjetėr shoqėrinė pritėse, pra zvicerane. Nėse e lėshon litarin nga ana e origjinės konsiderohet si njė lloj asimilimi apo humbje besimi… kurse nėse e lėshon litarin qė tėrheq shoqėrinė pritėse zvicerane do tė kemi probleme duke filluar nga shkolla e deri nė gjetjen e vendeve tė punės apo mungesė tė integrimit nė shoqėrinė zvicerane.

            Ndodhė qė i riu me origjinė tė huaj t’i lėshojė tė dy litarėt (tė origjinės dhe shoqėrisė pritėse zvicerane) qė shpesh pėrcillet tek tė rinjtė me dhunė, delinquancė, toksimani apo shembull ilustrativ pėr tė paraqitur kėtė fenomen nė njė kontekst mė tė lehtė ėshtė kur i riu i huaj nuk lidhet as me vendin pritės ku ka lindur apo rritur e as me vendin e origjinės tė familjes sė vetė, po lidhet me vendin apo vendet qė nuk kanė tė bėjnė fare me kėto vende dhe kėtė dukuri e shohim edhe tek tė rinjtė shqiptarė qė pėr momentin paraqesin raste shumė tė rralla qė kanė prirje tė bėjnė « hulumtime turistike nė vendet e largėta » si formė e shprehjes tė lidhshmėrisė sė tyre me kėto vende dhe ikjes nga vendet qė paraqesin origjinėn dhe vendet pritėse.

 

 

            Pa marrė parasysh lidhshmėrinė qė i riu shqiptar mundet tė ketė me vendin e origjinės apo pritės, ajo qė dihet ėshtė qė i riu shqiptar i lindur apo i rritur nė rastin tonė nė Zvicėr ka pikė referimi shoqėrinė zvicerane. Dhe kjo pikė referimi fillon nga fushat e ndryshme tė organizimit shoqėror, nga traditat e forta lokale, nga rrethi shkollor, nga mjedisi i punės e duke vazhduar deri nė jetėn nė lagje.

            I riu shqiptar i lindur apo i rritur nė shoqėrinė zvicerane ka lidhshmėri tė forta me vendin e origjinės dhe bisedat qė pasojnė pėr ēdo vizitė nė Kosovė apo vendet tjera shqiptare pėrcillen apo do pėrcillen me pyetje tė shumta qė gjeneratat mė tė vjetra apo gjeneratat qė shėrbejnė si urė lidhėse mes gjeneratave mundohen pėr momentin tė japin shpjegimin nė kontekstin qė i riu shqiptar i Zvicrės nuk i njeh.

            Pyetjet lidhur me realitetin e Kosovės tė pas lufte do pėrcillen nė tė afėrme jo tė largėt duke filluar me dėshirė pėr tė njohur historinė e Kosovės, historinė e shqiptarėve, historinė e luftės sė fundit pėr ēlirimin e Kosovės e deri nė pyetjet lidhur me jetėn e pėrditshme si pėr shembull:

            Pse nė Kosovė, njerėzit dinė tė kėndojnė bukur e nuk dinė tė shkruajnė mirė gjuhėn shqipe?

            Pse nė Kosovė, i kėndohet lirisė sė vendit e nuk ka aksione pėr ta dashur mė shumė tokėn e Kosovės?

            Pse nė Kosovė, njerėzit dinė tė kėrkojnė shumė e pak tė punojnė ?

            Pse nė Kosovė, flitet mė shumė pėr ndarjet nė mes regjioneve e shumė pak pėr bashkimin e tyre?

            Pse nė Kosovė, ka media qė mė shumė ka shkruar kundėr Shqipėrisė sesa kundėr Serbisė?

            Pse nė Kosovė libri ka pak vend nė familjet shqiptare?

            A ka pėrfunduar lufta nė Kosovė apo ėshtė vazhdim i luftės tė shprehur me mjete tjera?

            Shqiptari i Zvicrės me kalimin e kohės nė tė ardhme tė afėrt, komunikimin nė mes veti do ketė nė gjuhėn gjermane, frėnge e italiane si gjuhė kryesore dhe tė gjitha kėto pyetje qė mundet t’ia drejtojė prindėrve (tė lindur apo tė rritur nė Zvicėr) nė gjuhėt pėrkatėse apo pėrfaqėsuesve tė gjeneratės sė parė e tė dytė.

            Ėshtė e njohur teoria e vitalitetit etno-gjuhėsor ku pėrcakton qė njė komunitet sado i pranishėm me numėr tė madh tė anėtarėve nė njė shoqėri nėse nuk ka organizim tė mirėfilltė duke filluar nga shkolla nė gjuhėn amtare, pastaj organizim nė shoqata, organizim ekonomik, kyēje nė jetėn politike dhe integrimin nė shoqėrinė pritėse, ky komunitet me kalimin e kohės do tė tjetėrsohet.

            Komuniteti i italianėve nė kantonin e Neuchatelit kanė qenė shumė tė pranishėm dhe kanė pasur mbėshtetje tė shtetit tė tyre tė fuqishėm – Italinė po duke munguar organizimin tani shohim qė ky komunitet ka harruar gjuhėn e vetė tė origjinės.

            Mos vijimi i mėsimit plotėsues tė gjuhės shqipe ėshtė alarmi i parė qė i pėrgjigjet teorisė sė vitalitetit etno-gjuhėsor si thirrje pėr komunitetin dhe organet gjegjėse.

            Shqiptarėt e Zvicrės do kenė nevojė qė tė marrin pėrgjigje nė tė gjitha pyetjet qė munden t’i parashtrojnė nė gjuhėt frėnge, gjermane, italiane apo angleze.

            I riu shqiptar i Zvicrės apo tė rinjtė e tjerė zviceran do e mėsojnė historinė shqiptare apo tė Kosovės nė Biblioteka qė pėr momentin janė tė mbushura me botime serbe sidomos pas lufte tė Kosovės dhe nevoja qė tė ketė botime lidhur me historinė shqiptare nė gjuhė tė ndryshme ėshtė nevojė qė duhet t’i pėrgjigjen fondacionet, shoqatat, apo OJQ aktive nė Zvicėr qė mė ndihmėn financiare tė Ministrive pėrkatėse tė Kosovės e Shqipėrisė do kishin mundėsi tė japin kontributin e vetė dhe t’i plotėsonin nevojat e komunitetit tani dhe pėr gjeneratat qė do vijnė.