.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Psikologji - Programimi neurolinguistik

Shkruan: Sabir KRASNIQI

            PROGRAMIMI NEUROLINGUISTIK

            Traumat dhe mundėsit pėr vetė-shėrim

 

          Qėllimi i kėsaj metode ėshtė njeriu i traumatizuar, si pasoj e shkaqeve tė ndryshme. Traumat e shkaktuara nga vėrshimet, keqtrajtimet psikike e fizike, dhunės, shkatėrrimit tė ambientit nga mbeturinat e ndryshme kimike, nga pėrndjekjet, torturat, burgosjet, arratisjet etj. godasin dhe i tronditin njerėzit nė rrafshe tė ndryshme nė tė njėjtėn kohė, si nė rrafshin fizik, psikologjik, social, ekonomik etj. duke shkaktuar tek ata ērregullime tė shkallėve tė ndryshme tė personalitetit e deri te psikoza tė rėnda.

 

          

            Dinamika e rrjedhave tė proceseve jetėsore e njeriut tė sotėm ėshtė e ngarkuar dhe e stėrngarkuar me barrėn e presioneve nga mė tė ndryshmet, qė nga ato mė elementari e deri tek ato superiore, duke e kthyer atė nė njė automat tė mekanizmave dirigjues, si imponim i vetė faktorit kohė dhe hapėsirė.

            Kėto presione permanente kanė ndikuar qė nė psiken e njerėzve t’i  atrofizojnė aftėsitė e cilėsitė krijuese dhe tė krijojnė njė gjendje enervacioni, duke provokuar destabilizimin e harmonisė shpirtėrore, dhe fatkeqėsisht, paraqitjen e simptomave tė para tė sėmundjeve psikike. Aq mė tragjik bėhet fakti, kur kėtij presioni ekzistencial i shtohet edhe barra e dhunės, shpėrnguljes, terrorit, luftės etj., siē po ndodh nė shumė vende tė globit. Mjerisht, njė katrahurė tė tillė e pėrjetoi edhe populli ynė.

            Nga gjithė kjo amulli, mund tė themi me plot gojėn, se tė pakėt janė ata shqiptarė tė cilėt kanė mbetur, s’paku pa pėsuar tronditje shpirtėrore, pra TRAUMA, tė cilat edhe mund t’i pėrcjellin gjatė gjithė jetės duke u shkaktuar situata tė pakėndshme dhe me pasoja, herė-herė, tė rėnda pėr higjienėn e tyre mentale, e qė nė instancėn e fundit rezulton negativisht nė psikologjinė kolektive tė mbarė popullatės tonė...

            Duke ju falėnderuar punės sė palodhur tė matematicientit Riēard Bandler dhe linguistit Dzhon Grajner, u arrit deri te njė metodė e re psikologjike, qė u quajt: “Programimi neurolunguistik”, e qė vitet e fundit u bė hit i vėrtet nė lėmin e gjerė tė psikiatrisė.

            Themeluesit e kėsaj teorie, duke studiuar punėn dhe veprimet e psikiatėrve tė njohur, si: Satri, Perlsi e Eriksoni (duke mos e pasur pėr qėllim zhvillimi e kėsaj teorie nė praktik terapeutike), tė cilėt pėrdornin  metoda tė drejtimeve tė ndryshme tė shkollave psikologjike, si: teorinė geshtalt, teorinė e bihejviorizmit, terapinė familjare, metodat hipnotike etj., erdhėn deri te ky sistem i ri dhe shumė i suksesshėm pėr lehtėsimin, neutralizimin si dhe pėr shėrimin e shumė problemeve psikike qė si burimi kishin pasojat e traumave tė ndryshme.

            Popullaritet dhe pėrdorim tė gjerė kėsaj metode tė re i dha Gisela Perren - Klinger, psikologe dhe psikiatre e fėmijėve nga Bazeli i Zvicrės, e cila njėkohėsisht ėshtė edhe anėtare e Kėshillit tė Evropės pėr tė Drejtat e Njeriut, si dhe anėtare e shumė asociacioneve tjera ndėrkombėtare.

            Kjo studiuese e palodhur, njohėse e shumė gjuhėve tė huaja, kėtė metodė tė re arriti ta modifikoj dhe ta afirmojė, nga puna e saj praktike me njerėz tė traumatizuar, e sidomos me tė burgosurit politikė tė Amerikės Latine, me vuajtje tė gjata dėnimi, si dhe nga erudicioni i saj i gjerė profesional. Kėto njohuri, nė bashkėpunim me autoren Francoise Zwissig, i komunikoi teoritikisht nė librin shumė tė njohur “Lernen mit alle Sinnen” (Mėsojmė me tė gjitha shqisat), si dhe nėpėrmjet ligjėratave dhe kurseve tė saj nė shumė vende tė botės. Kėto suksese i dhanė edhe titullin “Maestro e programimit neurolinguistik”.

            Ajo, para ca vitesh, mbajti njė kurs edhe nė Zvicėr, tė cilin e ndoqi edhe imunologu dr. Xh. Hasani. Falė pėrpjekjeve tė tij dhe ndihmės sė pakursyer tė etnologes holandeze, Martine Vervey - ligjėruese shumėvjeēare nė Universitetin e Cyrihut pėr etnologji medicinale dhe punonjėse e organizatės humanitare HEKS, u bė e mundur qė ky projekt (sipas metodės sė z. Perren), i dedikuar pėr tė arratisurit nga vatrat e luftės nė ish Jugosllavi, tė realizohet edhe ndėr bashkatdhetarėt tanė nė Zvicėr (pjesėmarrės i tė cilit ishte edhe autori i kėtij shkrimi).

            Qėllimi i kėsaj metode ėshtė njeriu i traumatizuar, si pasoj e shkaqeve tė ndryshme. Traumat e shkaktuara nga natyra: vėrshimet, tėrmetet etj.; pastaj, nga njeriu: nėpėrmjet keqtrajtimeve trupore e psikike si dhe keqpėrdorimeve tė ndryshme seksuale, dhunės etj.; nga shoqėria: nėpėrmjet ndeshjeve (automobilistike), ndėrhyrjeve mjekėsore, shkatėrrimit tė ambientit nga mbeturinat e ndryshme kimike etj.; nga politika: nėpėrmjet pėrndjekjeve, torturave, burgosjeve, arratisjeve etj.; godasin dhe i tronditin njerėzit nė rrafshe tė ndryshme nė tė njėjtėn kohė, si nė rrafshin fizik, psikologjik, social, ekonomik etj. duke shkaktuar tek ata ērregullime tė shkallėve tė ndryshme tė personalitetit e deri te psikoza tė rėnda.

            Sistemi zhvillohet nėpėr disa faza, duke filluar nga raporti terapeut - pacient, vrojtimit (kalibrimit), situatės sė sigurisė, rregullimit tė tensionit e deri te frymėmarrja pėr qetėsim. Terapeuti, duke bėrė njė introspeksion tek i trumatizuari, nėpėrmjet tė ashtuquajturave spiranca pozitive, mundohet qė tek ai tė kthej harmonin, forcėn, vullnetin, besimin nė vetvete, pra shpresėn pėr jetė. Nėpėrmjet resurseve (rezervave) tė tij (qė posedon secili) tė mėnjanojė ose largojė plotėsisht gjendjen melankolike, abioze... dhe gjatė periudhės konvaleshente, me ndihmėn e tij (vet pacientit), nėpėrmjet tė folurit (psikologjisė sė komunikimit) tė arrijė deri te rehabilitimi i tij shpirtėrorė, nė suaza tė mundėsive qė i lejohen.

            Gjithashtu, nėpėrmjet kėsaj metode u ndihmohet nė masė tė madhe edhe tė huajve, tek tė cilėt, nė mos pėr asgjė tjetėr, ekziston elementi traumatizues i arratisjes nga atdheu, pra metodė qė ėshtė e nevojshme edhe pėr njerėzit tanė, njė numėr mjaftė i madh i tė cilėve gjenden nė mėrgim, posaēėrisht tė rinjtė qė janė caku mė i preferuar i sulmeve neuropatike, si pasojė e elementeve tė ndryshėm traumatizues, por dhe sjelljeve, zakoneve e botėkuptimeve advente me tė cilat ata duhet tė pėrballen nė shoqėritė e huaja ku jetojnė dhe veprojnė. Nė kėso rastesh, aplikimi i programit neurolinguistik mund tė pėrdoret si metodė sedative dhe me shumė sukses nė tejkalimin e kėtyre pasojave trumatike.

            Kjo metodė nuk ėshtė vetėm njė ndihmė mjekėsore, e zbatuar me ndihmėn e terapeutit, por nė esencė ėshtė edhe njė vetėndihmė mjekėsore, tė cilėn i traumatizuari pas seancave (kontakteve) me terapeutin, mund ta aplikoj edhe vet, nė cilėndo kohė, nė ēdo moment e nė ēdo vend pėr ta ndihmuar vetveten duke aktivizuar, siē thamė, resurset e fjetura.

            Libri, pėr kėtė metodė shumė tė suksesshme dhe shumė modeste pėr kohėn tonė “Mėsojmė me tė gjitha shqisat”, me pėlqimin e autorėve, Gisela Perren - Klinger  dhe Francoise Zwissig, ėshtė pėrkthyer dhe botuar edhe nė gjuhėn shqipe (nga gjermanishtja) nga dr. Xhevat Hasani dhe Osman Osmani dhe, ekskluzivisht pėr web faqen www.sa-kra.ch, u ofrohet tė interesuarve pėr shkarkim falas, pėr tė cilėn gjė i falėnderojmė pėrzemėrsisht z. dr. Hasani dhe z. Osmani.