Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Tema tė tjera 2 - Sokrati edhe pas 25 shekujsh prapė do tė helmohej (5)

Bhagwan Shree Rajneesh - OSHO  

   Shqipėroi: Valdet FETAHU   

      

SOKRATI EDHE PAS 25 SHEKUJSH PRAPĖ DO TĖ HELMOHEJ (5)

 

            Nė shtetet e pasura femra kėtė nuk e lejojnė. Ajo tash ėshtė e arsimuar; ajo tash kėrkon liri. Dhe pėrse ato do tė duhej ta shkatėrronin trupin e tyre pėr prodhimin e fėmijėve, kur fėmijėt mund tė prodhohen nė epruvetė. Pėrse tė shkatėrrohet femra e bukur, proporcionet e saja tė trupit, gjinjtė e saj tė bukur. Nė asnjė vend tė kulturuar femra nuk do tė jetė e gatshme ta ushqej fėmijėn me gjirin e saj.

 

 

 

            Pyetja e katėrt

 

            Pikėrisht tash nuk jeni larg nga Roma, a keni ndonjė plan tė takoheni me Papėn?

 

            Unė kurrė s’bėj plane, kjo ėshtė mėnyrė e jetesės sime. Por ekzistenca mund tė ketė plane. Nėse mė ka sjellė aq afėr Romės, ajo saktėsisht mund tė mė ēoj nė Vatikan.

            Unė do tė kisha dashtė tė takohem me kėtė papėn fals, i cili pėrfaqėson hiēin sepse aty nuk ėshtė Zoti. Jezusi e ka pėrfaqėsuar Zotin – ai ka qenė i krisur. Dhe papėt e pėrfaqėsojnė Jezusin – kėta janė edhe mė tė krisur! E nė veēanti ky papa i sotėm. Ai jo vetėm qė ėshtė i krisur, por ėshtė polak sė tepėrmi!

            Unė kisha dashtė tė diskutoj haptazi, publikisht nė mesin e njerėzve tė tij, sepse unė e di se nuk ka dėshmi pėr Zotin. Me shekuj njerėzit kanė punuar dhe nuk kanė qenė nė gjendje tė prodhojnė asnjė dėshmi. Ata nuk kanė fakte se Jezusi ka qenė i vetmi djalė i Zotit. Kur nė Zot dyshohet, Jezusi bėhet i dyshimtė. Dhe pohimi se ai ėshtė i vetmi djalė i lindur i Zotit me tė vėrtetė ėshtė qėndrim egoist, megalomani. Dhe atė, para dymijė vjetėsh, kur nuk ka ekzistuar kontrolli i lindjes!

            Pėrse Jezusi ėshtė i vetmi djalė i Zotit? A ka pėrdorė ai kontraceptiv? Sa i pėrket tabletave, kohėve tė fundit qė janė zbuluar, deri mė tani ka pasur vetėm pėr femra. Nuk mendoj se tabletat pėr meshkuj kanė qenė nė dispozicion pėr Zotin. Dhe aty nuk ka nėnė. Trini i krishterė ėshtė i shėmtuar. Kjo ėshtė nėnēmuese pėr femra.

            Do tė kishte qenė shumė mė natyrale: Zoti atė, Zoti nėnė, Zoti bir – kjo do tė dukej si njė tėrėsi natyrale. Ky tipi, shpirti i shenjėt, nuk ka vend nė ēdo familje. Ēfarė ėshtė qėllimi i tij? Dhe cilės gjini ai i pėrket? A ėshtė mashkull apo femėr?

            E Jezu Krishti ėshtė shumė fanatikė rreth kėsaj. Kur kishte ardhur nėna e tij pėr ta takuar – ai kishte predikuar para masės – dikush nga masa i kishte thėnė: “Jezus, nėna jote ka ardhur tė tė shoh.” Mėnyra e pėrgjigjes sė tij ka qenė aq e shėmtuar saqė i tėrė predikimi i tij pėr dashurinė dhe paqen ėshtė rrėnuar. Ai iu thotė: “I thoni asaj gruaje” – ai nuk e pėrdorė fjalėn ‘nėnė’ – “i thoni asaj gruaje se unė e njoh vetėm babin tim, i cili ėshtė nė qiell. Unė nuk kam kurrfarė nėne, kurrfarė ati, tjetėr pėrveē Zotit.”

            Papėt e pėrfaqėsojnė Jezusin. Papėt e pėrfaqėsojnė BIBLĖN E SHENJĖT – libėr i cili ėshtė mė i pashenjėt nė ekzistencė. Pesėqind faqe nė BIBLĖN E SHENJĖT janė plotėsisht pornografike. Do tė doja tė diskutoja me tė nėse nuk ėshtė pornografi, atėherė ēfarė ėshtė?

            Papa ėshtė menduar tė jetė i pagabueshėm. Vetėm pesė minuta para zgjedhjes sė tij ai ishte i rremė, ai ishte vetėm njė kardinal. Dhe pas zgjedhjeve ndodhėn disa mrekulli – dhe kjo ėshtė njė zgjedhje! – dhe ai bėhet i pagabueshėm.

            Askush nuk mund ta zgjedhė njė person tė ndritur. Sistemi zgjedhor nė thelb ėshtė politik.

            E vėrteta nuk varet nga njė palė zgjedhje. Nėse do tė ishte varur e vėrteta nga zgjedhjet, ju do tė kishit qenė primitiv edhe nė ditėt e sotme. Galileo do tė kishte pėsuar disfatė. Ka qenė i vetmuar nė pohimin e tij se toka rrotullohet rreth diellit, e jo e kundėrta. Nė moshėn e tij tė vjetėr, i sėmur, nė prag tė vdekjes, e tėrheqin zvarrė nė pallatin e papės, dhe papa me force e detyron ta ndryshon shkencėn nė librin e tij. Galileo duhet tė jetė se ka qenė person i cili ka pasur talent pėr humor. Ai i pėrgjigjet: “Nuk ėshtė vėshtirė. Unė do ta ndryshoj fjalinė, por dua t’ju pėrkujtoj se ndryshimi i fjalisė sime nuk do ta ndryshoj lėvizjen e tokės rreth diellit.”

            Ai e ka ndryshuar fjalinė nė librin e tij, dhe nė fusnotė e ka shkruar: “Unė e kam ndryshuar fjalinė sepse ėshtė nė kundėrshtim me BIBLĖN, por toka ende rrotullohet rreth diellit. Toka nuk e ka obligim ta pasoj BIBLĖN.”

            Nėse ishte zgjedhur e vėrteta me shumicėn e votave, atėherė Gautam Buda kurrė s’do tė kishte qenė i zgjedhur, sepse ai ka qenė person rebelues nė mesin e indusėve. Ai i ka kundėrshtuar VEDET – tė cilat ia vlen tė gjykohen. Ai s’do tė kishte marr asnjė votė. Atėherė Lao Ce nuk do tė ishte zgjedhur si njeri shumė i ndritur, sepse ai ka qenė kundėr Konfucies, i cili ka pasur pushtet shumė tė madh mbi tėrė Kinėn dhe mbi gjithė politikanėt.

            E vėrteta qėndron nė autoritetin e vet vetjak. Unė nuk e pėrfaqėsoj askėnd pėrpos vetes.

            E vėrteta nuk ėshtė autoritative.

            Dėshiroj ta bėj njė distancim nė mes kėtyre dy fjalėve. E vėrteta ka autoritet; dhe ėshtė shumė prezentė nė ndryshimin e diēkahi brenda jush. Ajo nuk ėshtė autoritative. Ajo nuk mund t’ju detyrojė tė ndryshoni, tė maskoheni, t’i pasoni ideologjitė tjera. Ajo nuk e ka fuqinė e kėsaj bote materiale; ajo ėshtė fuqi shpirtėrore.

            Unė me tė vėrtetė do t’ju dua, nėse ekzistojnė plane nė kėtė rrugė…sepse unė kurrė nuk e kam planifikuar jetėn time, dhe unė e kam dashur artin e jo planifikimit tė jetės. Kjo mė ka ofruar lumturinė mė tė madhe, sepse asgjė nuk mė ka dėshpėruar dhe ēdo ditė kujdeset pėr vetvete.

            Unė e kam dorėzuar veten nė duart e ekzistencės.

            Nėse ajo mund tė udhėheqė me miliona yje, miliona planetė, me miliona sisteme diellore…unė jam vetėm njė njeri i thjeshtė, ajo gjithashtu mund tė udhėheqė me jetėn time.

            Unė jam total - le tė shkoj.

            Ngado qė mė ēon ekzistenca, unė jam i gatshėm.

            Ekziston ēdo mundėsi tė mė gjeni nė Vatikan. Ju lus tė vini. Mos e humbni kėtė shans!

 

 

            Pyetja e pestė

 

            Me vite popullsia gjermane po bie. siē duket gratė gjermane nuk dėshirojnė tė kenė bebe me burrat e tyre. Ēfarė po rekomandoni?

 

            Populli gjerman janė fatlum qė popullsia e tyre po zvogėlohet. Problemi nuk qėndron nė zvogėlimin e numrit tė popullsisė. Para tridhjetė vjetėsh kur kam filluar tė ligjėroj mbi kontrollin e lindjeve dhe abortin nė Indi kanė hedhur gurė mbi mua pėr tė mė vrarė sepse iu kam ligjėruar diēka tė pamoralshme, kundėr Zotit. Nė atė kohė India i ka pasur katėrqind milion banorė. Po tė mė kishin dėgjuar, sot nuk do tė kishin qenė nė telashe nė tė cilat janė. Sot popullsia e Indisė ėshtė nėntėqind milionėshe- dy herė mė shumė se atėherė.

            Vlerėsimet para pesė vjetėsh thonė se India deri nė fund tė shekullit njėzet do t’i ketė njė miliard banor. Kjo do tė thotė se India do tė jetė pėr tė parėn herė para tė gjitha shteteve sa i pėrket numrit tė popullsisė - madje edhe para Kinės.

            Tash, ky shtet do tė vdes. Nuk i nevojitet bomba atomike, uria e vet, vdekja nga uria do ta vras atė.

            Kėshtu gjithmonė ndodhė: vendet e varfra e shtojnė popullsinė e tyre, shtetet e pasur e zvogėlojnė popullsinė. Ekziston njė ligj fondamental prapa kėsaj. Vendet e varfra e shtojnė popullsinė e tyre sepse ata nuk kanė zbavitje tjetėr pėrveē seksit. Shtetet e pasura kanė shumė zbavitje tjera... po tė ketė ma shumė eksplorime ekzistuese nė dispozicion – seksi bėhet sekondar.

            E dyta, nė shtetet e pasura, shumica e grave do tė jenė mė tė ēliruara nga robėria e zgjatur e burrave. Nė shtetet e varfra gruaja thjesht ėshtė makinė pėr prodhimin e fėmijėve. Dymbėdhjetė fėmijė ėshtė normale, pesėmbėdhjetė, tetėmbėdhjetė, madje edhe njėzetė nuk ėshtė fenomen i rrallė. E tėra jeta e tyre kalon nė prodhimin e fėmijėve. Pa edukim, pa muzikė, pa art, pa vallėzim – nuk kanė kohė – e tėrė jeta e tyre kalon nė rritjen e fėmijėve. Kjo e shkatėrron bukurinė e tyre, dhe e bėnė trupin e tyre tė shėmtuar. dtiITE POPULLATA GJERMANE PO BIE

            Nė shtetet e pasura femra kėtė nuk e lejojnė. Ajo tash ėshtė e arsimuar; ajo tash kėrkon liri. Dhe pėrse ato do tė duhej ta shkatėrronin trupin e tyre pėr prodhimin e fėmijėve, kur fėmijėt mund tė prodhohen nė epruvetė. Pėrse tė shkatėrrohet femra e bukur, proporcionet e saja tė trupit, gjinjtė e saj tė bukur. Nė asnjė vend tė kulturuar femra nuk do tė jetė e gatshme ta ushqej fėmijėn me gjirin e saj.

            Gjinjtė nuk mund tė mbesin tė rrumbullakėt nėse fėmija ushqehet prej tyre. Gjinjtė e rrumbullakėt, siē i shihni nė skulpturat e artistėve tė mėdhenj. Nėse gjinjtė mbesin tė rrumbullakėt, fėmija do tė mbytet duke thithė gji, sepse hundėn e tij do ta mbyllė gjiri. Ai nuk mundet nė tė njėjtėn kohė edhe tė thithė edhe tė merr frymė. Gjinjtė duhet tė jenė tė zgjatur pėr tė qenė nė gjendje fėmija tė thithė dhe tė merr frymė njėkohėsisht. 

            Shkencėtarėt thonė se njeriu ka kapacitet tė shkojė nė pėrtrirjėn e jetės sė tij pėr sė paku treqind vjet, nėse ushqehet si duhet, ushtron si duhet, ka mjedis tė mirė nė dispozicion. Por njeriu vdes rreth tė shtatėdhjetave; kjo ėshtė kohė tradicionale pėr vdekje.

            Gruaja, nė vendet siē ėshtė Gjermania, duhet tė insistojnė nė atė se nuk duhet tė shtohet popullsia. Ju mund t’i adoptoni fėmijėt nga vendet e varfra. Kjo do tė ndihmojė nė dy mėnyra: do t’i ndihmojė shtetet e pasura dhe njerėzit e tyre ta mbajnė shėndetin e tyre dhe trupin e tyre, gjithashtu do t’i ndihmojė shteteve tė varfra.

            E treta, pyetja se gratė nė Gjermani nuk janė tė gatshme tė bėjnė fėmijė me burrat e tyre. Kjo ėshtė shumė me rėndėsi tė kuptohet, tjetėr ėshtė me qenė burrė e tjetėr ėshtė me qenė baba. Funksionet janė plotėsisht tė ndryshme. Me qenė grua ėshtė tjetėr gjė, e me qenė nėnė ėshtė krejtėsisht diēka tjetėr.

            Ju mund tė dashuroheni nė gruan, kjo ėshtė nė rregull. Ju mund tė martoheni, por kur ka lidhje me fėmijėt, kėta janė mė tė mirė se shkencėtarėt, bordi mjekėsor, se cili burrė ėshtė me tė vėrtetė pėr grua, dhe cila grua ėshtė pėr burrė, t’i jep fėmijės jetė mė tė mirė, trup mė tė bukur, inteligjencė mė tė madhe. Kjo duhet tė bėhet vetėm pjesė e jetės sė njerėzve inteligjent. Pėrse tė insistohet qė fėmija juaj duhet tė jetė fėmija JUAJ? Ēka ka lidhje kjo? A mund ta njihni ju fėmijėn tuaj kur ėshtė vetėm qelizė atomike? A mund ta njihni se cili ėshtė fėmija juaj?  

            Funksioni i burrit nė prodhimin e fėmijėve nuk ėshtė hiq ma i madh se i njė shiringe. Nė ēdo kontakt seksual njeriu gjithmonė nxjerr jashtė miliona spermatozoid tė gjallė, dhe nga kjo fillon politika: gara e madhe – sepse vetėm njė spermatozoid ja del tė mbėrri tek vezorja. Ky ėshtė kalim shumė i shkurtė pėr neve. Por pėr spermatozoidin proporcionalisht ėshtė dy mile i gjatė. Pėr dy mile njė milion spermatozoid marrėzisht nxitojnė tė vijnė nė postin e kryeministrit! E ndjenja ime ėshtė, tė qėndrohet anash nga rrėmuja.

            Njerėzit mė tė mirė nuk janė aq tė marrė, nuk janė aq ambicioz. Njerėzit mė tė mirė dėshirojnė tė lihen tė qetė. Nė ēastet e tilla tė nxitimit atyre iu pėlqen tė presin pak: kurrė rrėmuja kalon, tek atėherė ata lėvizin – por atėherė ata e kanė humbur shansin. Vetėm njė spermatozoid do tė futet brenda nė vezore, e mandej vezorja mbyllet. Nganjėherė ndodhė tė mbėrrijnė dy spermatozoid nė tė njėjtėn kohė – kjo ėshtė arsye pėrse lindin binjakėt. Nganjėherė tre, nganjėherė katėr…rekordi ėshtė nėntė, por ky ėshtė fenomen i rrallė.

            Personi i cili do tė mbėrri i pari ndoshta nuk do tė jetė personi mė i mirė prej njė milion spermatozoideve. Ai ndoshta nuk do tė bėhet Albert Ajnshtajnė, ai ndoshta nuk do tė bėhet Pikaso, ai ndoshta nuk do tė bėhet Gautam Buda…dhe unė jam plotėsisht i sigurt se nuk do tė bėhet; pėrndryshe, bota nuk do tė kishte qenė e stėrmbushur me budallenj. Turma, masa, gati tė retarduar.

            Nė luftėn e  parė botėrore pėr tė parėn herė ėshtė testuar inteligjenca, ėshtė zbuluar IQ.   Dhe kjo ka qenė tronditėse: individi mesatar nė botė ka pasur moshėn mendore trembėdhjetėvjeēare. Ai ka mund tė jetė shtatėmbėdhjetė vjeē fizikisht, por mentalisht ka qenė trembėdhjetė vjeē. Kjo ėshtė e ēuditshme.

            Kjo ėshtė jashtėzakonisht mirė kur gruaja duhet tė vendos – edhe burri duhet t’i ndihmoj tė vendosin. Merrni kėshilla prej ekspertėve rreth asaj se cili burrė ėshtė i vėrtetė pėr femra. Pėrfundimisht, siē ekzistojnė transfuzionet e gjakut duhet tė ekzistojnė edhe transfuzionet e spermės. Dhe njerėzit bujar duhet tė shkojnė atje dhe ta dhurojnė spermėn e tyre. Nga kėta miliona spermatozoid, njerėzit mė tė mirė mund tė zgjedhėn. Mund ta mbushim tokėn me gjeni.

            Kėshtu qė unė nuk jam kundėr asaj qė po ngjanė nė Gjermani, ky ėshtė vetėm fillimi, fillimi i asaj qė do tė ndodhė shumė ma shumė. Sperma mund tė zgjedhet nga mjekėt, dhe kjo mund tė injektohet nė femrėn. Dhe duhet tė jesh i lumtur tė kesh njė fėmijė tė bukur; pėrse duhet tė insistohet me qenė vetėm i juaji? Ky posesivitet ėshtė primitiv. Kjo do tė duhej tė ishte mė e mira, kjo do tė duhej tė ishte mė e shėndetshmja; kjo do tė duhej tė ishte kontribut pėr botėn – bukuria e saj, madhėshtia e saj, aroma e saj.

            Tjetėr ėshtė tė jetohet me njė person, dhe krejtėsisht ėshtė diēka tjetėr tė krijohet fėmija. Pėr kėtė nevojiten dy ligje tė ndryshme. Dhe ky posesiviteti i marrė – “Fėmija duhet me qenė i imi” – duhet tė jetė i tejkaluar. Nėse numri i popullsisė bie, kjo ėshtė shumė mirė. Nėse tė gjitha shtetet e pasura e pėrcjellin shkaktarin e njėjtė dhe popullsia e tyre fillon tė bie, tė gjithė ata mund tė adoptojnė fėmijė nga vendet e varfra, dhe ne mund ta balancojmė botėn nė mėnyrė mė tė mirė.

            Dhe mos harroni, hibridizimi nuk i ndihmon vetėm shtazėt, zogjtė dhe frutat. Hibridizimi ėshtė fenomen shumė i madh, por njeriu ėshtė aq antishkencor saqė as nuk ka provuar. Nėse ka njerėz shumė e ma shumė nga vendet e ndryshme, tė largėta – Etiopi, Indi, Tajlandė, ku njerėzit vdesin nga varfėria – nėse fėmijėt e tyre adoptohen nga shtetet e pasura, gjaku i tyre do tė sjellė diēka tė re pėr ju. Sė shpejti ata do tė jenė tė gatshėm tė prodhojnė fėmijė. Fėmijė e tyre do tė jenė shumė mė lartė nė ēdo mėnyrė tė mundshme. Kjo ėshtė e vėrtetė shkencore tė cilėn po jua them.

            Rėnia e numrit tė popullsisė ėshtė bekim.

            Shtimi i numrit tė popullsisė ėshtė mallkim.

 

            Vazhdon...

 

 (1)     (2)     (3)     (4)                (6)