Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Tema tė tjera 2 - Sokrati edhe pas 25 shekujsh prapė do tė helmohej (4)

Bhagwan Shree Rajneesh - OSHO

 Shqipėroi: Valdet FETAHU 

      

SOKRATI EDHE PAS 25 SHEKUJSH PRAPĖ DO TĖ HELMOHEJ (4)

 

Kapitulli i dhjetė i ligjėrimeve tė filozofit tė madh Indian, OSHO (marr nga libri “Sokrati edhe pas 25 shekujsh prapė do tė helmohej”, qė ėshtė nė pėrkthim e sipėr nga V. Fetahu), qė u mbajt nė Greqi prej datės 19/02/86 deri mė 15/04/86

 

 

KAPITULLI 10

 

Papa polak ėshtė antikrishti!

 

 

 

            22 shkurt 1986 paradite

 

            Pyetja e parė

 

 

 

            Muajin e kaluar, Vatikani i ka sugjeruar mediat italiane katolike tė heshtin nė lidhje me ekzistimin tuaj. Njė gjė e tillė nuk ka ndodhur as me terroristėt! Kjo tregon se Papa ka frikė nga ju.  Ju lutemi koment.

 

            Papa dhe krerėt fetarė tė tjera tė botės nuk kanė frikė prej terroristėve, por ata kanė frikė prej meje. Arsyeja ėshtė se terroristėt nuk mund t’i shkatėrrojnė shumė rrėnjėt e tyre, nuk mund ta shkatėrrojnė shumė ekzistencėn e tyre. Ata mund tė vrasin disa njerėz kėtu dhe atje, por ata nuk mund t’i heqin interesat tėrėsisht.

            Unė mund ta bėj kėtė.

            Unė jam terrorist mė i madhe pėr ta, edhe pse unė nuk jam terrorist. Unė jam absolutisht i padhunshėm.

            Frika e tyre ėshtė kryesisht pėr shkak se ata janė duke qėndruar nė terren fiktiv. Ata nuk kanė asnjė argument pėr tė ekzistuar, ata nuk mund tė japin ndonjė arsye pse ata janė tė nevojshme. Dhe unė mund tė sigurojė ēdo arsyetim pse ekzistimi i tyre ėshtė njė pengesė e madhe pėr progresin e njeriut, pėr ardhjen e njė mbinjeriu. Ata i kanė frenuar njerėzit nė ēdo mėnyrė, me qėllim qė tė mund t’i shfrytėzojnė ata.

            Dhe ata janė shfrytėzuar pėr shekuj. Ata kanė pėrsėritur shpesh gėnjeshtrat e tyre nė mėnyrė qė ato, pothuajse paraqiten si tė vėrteta.

            Mendja e njeriut ėshtė njė mekanizėm shumė misterioz: Nėse ju vazhdoni duke folur pėr diēka e cila ėshtė absolutisht e pa bazė, e parė kjo nuk do tė dėgjohet, mandej do tė qeshin nė lidhje me tė. Por nė qoftė se ju vazhdoni, duke mos u mėrzitur se a qeshin nė lidhje me tė apo injorohet, sė shpejti ajo do tė bėhet serioze: “Nuk duhet tė ketė diēka nė tė nėse njeriu ėshtė aq kėmbėngulės.” Dhe nė qoftė se kjo vazhdon pėr shekuj, ju plotėsisht harroni  se fillimet e religjionit burojnė nga frika.

            Njeriu filloi ta krijojė zotin nga frika - jo nga njohuria, jo nga dashuria. Ai ishte i rrethuar nga kafshėt e egra – ishte qenia mė e pafuqishme nė tokė. Gjatė natės kur ishte errėsirė ai ishte vazhdimisht nė rrezik pėr tė qenė i sulmuar. Kėshtu qė kur u zbulua zjarri pėr herė tė parė, ai u bė njė zot - nė Indi ende e adhurojnė zjarrin - sepse atėherė njeriu mund tė bėjė njė zjarr tė madh, njė hapėsirė tė ndezur, dhe tė qėndrojė afėr zjarrit. Kafshėt kishin frikė nga zjarri, ishte i ngrohtė, kishte dritė, mė nuk kishte frikė – shtazėt nuk mund tė afroheshin, nuk mund tė vinin pranė - natyrisht, zjarri u bė njė zot.

            Nė librin mė tė vjetėr nė botė, RIGVEDA, lutjet mė tė shumta iu janė  kushtuar zotit tė zjarrit se ndonjė zoti tjetėr. Dalėngadalė, gjithnjė e mė shumė perėnditė janė futur brenda. Nėse doni tė shihni gjithė skenėn e zotave, ju duhet tė shikoni nė historinė - dhjetė mijė vjeēare tė zhvillimit tė religjionit nė Indi, pėr shkak se ėshtė vendi ku feja e parė filloi.

            Ata kanė tridhjetė e tre milion zota. Ēdo gjė qė ishte mbrojtėse u shndėrrua nė njė zot. Ēdo gjėje qė ata iu frikėsoni, kanė bėrė njė zot nga ajo - si njė mitosje. Ata filluan t’i adhurojnė retė, ata filluan t’i adhurojnė lumenjtė - pėr shkak se lumenjtė janė tė rrezikshme; pėrmbytjet do tė vijnė. Nė qoftė se ata i adhurojnė lumenjtė, atėherė ndoshta pėrmbytjet nuk do tė vijnė. Ata filluan ta adhuronin diellin, sepse ata zbuluan se dielli ju jep ngrohtėsi, jetė, ju zgjon nga nata. Natė kishte qenė njė terror pėr miliona vjet.

            Origjina e religjionit ėshtė nė frikė.

            Nuk ėshtė koincidencė qė India ėshtė vendi mė i lashtė religjioz - dhe mė frikacaku, pėr dy mijė vjet ata kanė qenė skllevėr. Ēfarė mund tė bėjnė njerėzit qė janė kaq frikacak dhe qė kanė nevojė pėr tridhjetė e tre milion zota pėr t’i mbrojtur ata? Grupe tė vogla njerėzish e pushtuan njė vend kaq tė madh, i cili ėshtė pothuajse njė kontinent, pa asnjė rezistencė. Frika ishte e madhe.

            E vėrteta e njėjtė kishte ngjarė edhe me religjionet e tjera qė kanė ardhur mė vonė: ato bazohen nė frikė.

            Njeriu e krijon Zotin sipas shėmbėlltyrės sė tij. Edhe pse Bibla thotė se Zoti e krijoi njeriun nė imazhin e tij, vetėm e kundėrta ėshtė e vėrtetė. Dhe kjo ėshtė aq e qartė: nė qoftė se Zoti e krijoi njeriun nė imazhin e tij, a mendoni se njeriu ka ndonjė gjė qė mund tė provojnė se ai ėshtė imazhi i Zotit? Zoti ėshtė i plotfuqishėm, Zoti ėshtė kudo i pranishėm, Zoti ėshtė e gjithė - njohuria e ditur - e shkuara, e tashmja, e ardhmja. Ēfarė kualiteti keni ju?

            Jo, vetė ideja ėshtė e gabuar.

            Realiteti ėshtė, njeriu i krijoi Perėndinė sipas shėmbėlltyrės sė vet.

            Kjo ėshtė arsyeja pse zoti kinez do tė ketė njė fytyrė kineze; zoti hindu do tė ketė njė fytyrė hindu, ngjyrė hindu; zoti japoneze do tė duket japonez, flet japonisht.

            Unė kam dėgjuar... pas luftės sė dytė botėrore, njė gjeneral gjerman dhe njė gjeneral anglez ishin takua rastėsisht nė njė plazh ku ata kishin qenė nė njė pushime. Ata u bėnė miq - ata ishin nė tė njėjtin profesion prej kasapėve dhe vrasėsve.

            Gjenerali gjerman e kishte pyetur: “Vetėm njė gjė qė nuk po mund ta kuptoj: pse ne ishim mundur? Ne ishim mė tė fortė se ju.”

            Gjenerali anglez qeshi dhe tha: “Unė do t’ju tregoj arsyen. Ne iu lutėm Zotit pėr fitore.”

            Gjermani qeshi; ai i tha: “Kjo ėshtė absurde, sepse edhe ne iu kemi lutur Zotit pėr fitore gjithashtu.”

            Anglezi i tha: “Nė cilėn gjuhė? Zoti kupton vetėm anglisht dhe ju duhet tė ketė qenė se i jeni lutur gjermanisht. Kjo e tregon arsyen pse keni humbur!”

            Papa ėshtė sigurisht i frikėsuar. Ky nuk ėshtė kualitet i njė njeriu religjioz - tė informojė mediat, lajmet se ata nuk duhet tė shkruajnė as pėr mua ose kundėr meje, as pozitivisht as negativisht, se ata nuk duhet pėrmendin as emrin tim as praninė time. A mendon ai se unė kam nevojė pėr lajme media qė prania ime tė ndjehet? Frika e tij ėshtė dėshmi se prania ime ėshtė tashmė duke u ndjerė, edhe pse unė nuk jam atje.

            Ai ishte nė Indi: unė e pėrshėndeta atė, dhe unė i kundėrshtova shovinistėt hindu qė ishin kundėr tij nė mėnyrė tė shėmtuar politike: marshime proteste, parulla, duke hedhur gurė, parandalimin e takimeve tė tij, pengimin e takimeve tė tij. Unė isha i vetmi person nė Indi qė publikisht i kundėrshtova shovinistėt hindu. Unė iu thashė: “Ju jeni duke bėrė diēka tė shėmtuar. Nėse papa nuk ka tė drejtė, ftojeni atė – nė ēdo qytet qe ai e viziton, respektojeni, ai ėshtė mysafiri ynė. Dėshironi mirėseardhje, dhe sfidojeni pėr diskutim pėr ēėshtjet fondamentale tė fesė. Kjo do tė jetė shumė mė njerėzore, shumė mė inteligjente. Dhe dėshmojani se ai ėshtė gabim. Gurėt e juaj nuk mund tė dėshmojnė se ai ėshtė gabim, protestat e juaja nuk mund tė dėshmojnė se ai ėshtė gabim. Gurėt dhe protestat e juaja vetėm dėshmojnė se ju po frikėsoheni.

 

 

            Shpresoj se papa do tė jetė bujar.

            Ai duhet tė sillet me mua, nė mėnyrėn se si unė jam sjellė me tė. Por ai tashmė ka filluar tė sillet keq. Ai ėshtė dashtė t’i thotė tė gjitha mediave: “Tė jeni tė pranishėm, se ne do t’i diskutojmė ēėshtjet fondamentale.” Kjo ėshtė njė ēėshtje qė duhet hulumtuar, hetuar e vėrteta. Kjo nuk ėshtė ēėshtje e fitores sime personale apo fitores sė  ti personale – ne jemi tė parėndėsishėm. Realiteti ėshtė se e vėrteta duhet tė jetė e ditur, se njerėzit duhet tė vijnė pėr ta kuptuar se ēfarė ėshtė e rreme dhe ajo qė nuk ėshtė e rreme. Le t’i ftojė njerėzit.

            Kjo ėshtė thjesht politikė e shėmtuar pėr t’ju thėnė mediave... e nė Itali pothuajse e tėrė media ėshtė katolik. Por mos tė shqetėsohet, mediat do tė duhet tė marrin njė qėndrim ose pėr ose kundėr - askush nuk mund tė lihen nė mes. Dhe tashmė ajo ka ndodhur ....

            Para se Papa t’i kishte informuar mediat, kompania televizive nga Italia erdhi nė Katmandu pėr tė marrė intervistėn time. Ata kanė bėrė fragmentin mė tė gjatė ndonjėherė, nėntėdhjetė minuta intervistė, dhe drejtori mė tha: “Unė kurrė nuk kam parė nė jetėn time njė pėrgjigje tė tillė. Trembėdhjetė milion njerėz e kanė shikuar intervistėn nė televizion, dhe i gjithė vendi ėshtė e ndarė nė dy pjesė. Njerėzit janė duke luftuar nė rrugė - pėr dhe kundėr - nė restorante, kudo.”

            Ai mė pyeti: “A jeni njė lloj katastrofe? - Sepse vetėm kur ndodh ndonjė katastrofė e mėdha ngjanė qė shumė njerėz ta shikojnė televizionin, nė tė kundėrtėn, kush mėrzitet pėr religjionin?”

            Unė jam sigurisht njė katastrofė – katastrofė pėr tė gjitha fetė qė ekzistojnė, sepse unė dua t’i jap njė dimension krejtėsisht tė ri religjionit.

            Unė dua qė religjioni tė jetė absolutisht i paorganizuar.

            Kjo ėshtė ēėshtje personale e individit.

            Dhe vetėm pėrmes kėrkimit tuaj personal ju mund ta njihni tė vėrtetėn e jetės suaj, ekzistencėn tuaj ... dhe kuptimin.

            Nuk ka nevojė pėr ndonjė prift pėr tė qėndruar nė mes jush dhe ekzistencės. Unė nuk dua qė njeriu tė krijojė trillime, unė dua qė ai tė jetė mė shkencor, pėr tė kėrkuar realitetin.

            Zoti ėshtė trillim – ekzistenca ėshtė realitet.

            Pėr mua nuk ka zot tjetėr pėrveē ekzistencės, pėrveē jetės, pėrveē vetėdijes. E ju nuk duhet tė qėndroni nė platformėn e rreme qė qėndron mbi gėnjeshtra. Sė pari ju e krijoni Zotin, sepse ju keni bėrė njė pyetje tė marrė: Kush e krijoi botėn? Pyetja ėshtė e marrė, sepse kushdo qė e krijoi atė, pyetje do tė mbetet pėrsėri e njėjtė. Kush e krijoi ATĖ personalitet? Kėshtu Zoti numėr njė e krijoi botėn, Zoti Numėr Dy e krijoi Zotin numėr njė, Zoti Numėr Tre e krijoi Zotin Numėr dy.... Ky ėshtė njė regres i pafund, ju kurrė nuk mund tė adhuroni njė pikė ku mund tė gjeni atė qė i krijoi tė gjitha.

            Askush nuk e ka parė Perėndinė - tė gjitha pėrkufizimet janė shpikje. Nė qoftė se kuajt do ta kishin definuar Zotin ai do tė ishte njė kalė, njė kalė arab i mirė. Ai nuk mund tė jetė njė njeri, sigurisht jo njė njeri, sepse njeriu i tillė ka qenė njė dhimbje nė qafė pėr tė gjithė kuajt se ato janė tė ngopur, ata nuk mund tė pranojė njeriun si njė zot.

            Mė kujtohet njė fėmijė i vogėl qė e kishte shprehi tė shkonte me tė atin nė park nė shėtitjen e mėngjesit. Aty ishte njė statujė e Napoleon Bonapartit i ulur mbi kalin e tij, dhe fėmija ishte i magjepsur gjithmonė. Ai shikonte lart, dhe pyeti: “Ēfarė ėshtė kjo?”

            Babai i shpjegoi se ai ishte Napoleon Bonaparti, njė nga heronjtė e historisė.

            Sė shpejti babait iu dashtė tė transferohet nė njė tjetėr qytet. Djali tha se: “Para se tė shkojmė, kisha dashur ta shoh Napoleon Bonapartin.” Babai e mori me vete atje. Me lot nė sytė, djali i tha babait tė tij: “O Atė, unė mund ta kuptoj se Napoleon Bonaparti ėshtė njė hero i madh - por kush ėshtė ai njeri i ulur nė tė? Ky budalla, vazhdimisht, njėzet e katėr orė nė ditė, ėshtė i ulur mbi Napoleon Bonapartin tim.”

            Babai nuk ka mundur tė besoj se ai ishte duke menduar se kalė ishte Napoleon Bonaparti! Por fėmijėt i kanė vetė vizionet e tyre, vetė idetė e tyre.

            Ka treqind religjionet nė botė, dhe ēdo fe e ka njė pėrkufizim tė ndryshme tė Perėndisė. Sigurisht, treqind pėrkufizime nuk mund tė jetė tė vėrteta. Por, treqind pėrkufizime mund tė jenė tė pavėrteta - dhe ata janė tė pavėrteta. Kjo ėshtė vetėm pėr shkak se ju e pranuat Zotin si krijues tė cilin ju e keni fiksuar. Tash ju duhet tė definoni Zotin; tash ju keni pėr tė thėnė, kur ai e krijoi botėn.

            Tė krishterėt thonė se ai e krijoi botėn katėr mijė vjet para lindjes sė Jezu Krishtit. Unė supozoj se duhet tė ketė qenė e hėnė, njė janar. Por shtrohet pyetja: katėr mijė vjet mė parė, pėr pėrjetėsinė, ēfarė ishte kjo Perėndi duke bėrė? Ai duket tė ketė njė djalė me tė vėrtetė dembel! Ai e mori pėrjetėsi vetėm pėr tė vendosur pėr ta krijuar botėn, e pastaj ai e krijoi kėtė rrėmujė!

            Njė prej shokėve tė mi kishte shkuar nė udhėtim. Ai kishte kėrkuar prej rrobaqepėsit t’i bėj njė pallto tė bukur – dimri po afronte, dhe ai kishte qenė nė nxitim. Ai i kishte thėnė rrobaqepėsit: “Bėje kėtė pėr njė javė. Dhe mos tė jetė e ndėrlikuar; mos provo tė gjesh ndonjė arsyetim. Ke kohė njė javė pėr ta bėrė kėtė pallto.”

            Rrobaqepėsi i kishte thėnė: “Unė mund ta bėj kėtė pėr njė ditė – por vetėm shiko jashtė: Zoti e krijoi botėn pėr gjashtė ditė, dhe ēfarė ėshtė bota? - Kjo ėshtė njė rrėmujė totale! Nėse e bėjė pallton pėr njė javė, do tė jetė njė rrėmujė e plotė. Kjo do tė jetė pėrgjegjėsia juaj. Unė jam njė rrobaqepės i varfėr, nėse Perėndia nuk mund ta udhėheqė, si mund ta udhėheqė unė? Mė jepni kohė! Palltoja do tė jetė gati, kur ju tė ktheheni nga udhėtimi, atėherė ajo do tė jetė e pėrkryer.

            Njė gėnjeshtėr duhet tė mbėshtetet nga njė tjetėr gėnjeshtėr. Pėr sa ditė Zoti e ka krijuar botėn? Pėr gjashtė ditė, sepse ditėn e shtatė ai u lodhur - Zot i madh! I aftė pėr gjithēka, Zoti i gjithė-fuqishėm lodhėt pėr gjashtė ditė – u shpenzua, pėrfundoi! Qė atėherė ne nuk kemi dėgjuar asgjė rreth tij. Qė atėherė ai ka qenė nė pushim, e diela nuk pėrfundoi kurrė.

            Dhe tė gjitha kėto gjėra janė kundėr gjurmimeve shkencore. Kjo tokė vetė ėshtė tė paktėn tre milion vjet e vjetėr, pa thėnė asgjė rreth universit. Universi ėshtė i pėrjetshėm, ai ka qenė gjithmonė aty, duke ndryshuar nė forma tė reja. Ēdo ditė lindin yje tė reja, ēdo ditė yjet e vjetra vdesin. Nuk ka fillim dhe nuk ka fund; kėshtu qė pyetja e ndonjė kreatori nuk ka rrjedhė kurrė.

            Por ju krijuat njė gėnjeshtėr; krijuat kisha dhe tempujt dhe sinagogat rreth kėsaj gėnjeshtre; keni bėrė peshkopė, kryepeshkopė, papė, tė jenė ndėrmjetėsues nė mes jush dhe gėnjeshtrės, dhe ju shpenzuat jetėn tuaj duke ju lutur diēkaje qė kurrė nuk ka ekzistuar.

            Tė gjitha fetė kanė qenė destruktive pėr besimin tuaj. Ato kanė qenė shkatėrruese pėr kėrkimin tuaj pėr tė vėrtetėn. Ato ju kanė mėsuar tė besoni, e jo tė pyetni. Ato ju kanė dhėnė formula tė gatshme nė mėnyrė qė ju tė mos brengoseni rreth ndonjė kėrkimi individual.

            Leo Tolstoj ka njė tregim, tregim tė mrekullueshėm, pėr tre fshatar – tė paarsimuar, tė paedukuar. Ata jetonin nė bregun e njė liqeni nė izolim total, nėn njė pemė. Ata bėheshin shumė e mė shumė tė famshėm si shenjtorė.

            Kryepeshkop i kishės ortodokse ruse natyrisht ishte i zemėruar, sepse nė krishterim ju mund tė jeni shenjtorė vetėm nėse jeni tė certifikuara nga Papa. Kjo ėshtė qesharake qė njė i shenjt duhet tė jetė i certifikuar - sikur ėshtė ky njė titull, njė shkallė nderit qė duhet tė akordohet nga njeriu. Fjala “shenjt” nė anglisht vjen nga “sanksion”; ai ka pėr t’u sanksionuar, certifikuar.

            Kėta tre njerėz nuk janė certifikuar dhe ata ishin bėrė tė shenjtė. Me mijėra njerėz shkoni tek ata dhe nuk shkonin te kryepeshkopi. Ai nė tė vėrtetė ishte bėrė sekondar.

 

            Vazhdon...

 

(1)    (2)    (3)                 (5)    (6)