.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Meditime 2 - Ndriēimi i mendjes (9)

Shkruan: Abdirahim IDRIZI

       NDRIĒIMI I MENDJES (9)

       Mbajeni gjithnjė tė pėrqendruar vėmendjen nė qėllimin qė synoni tė arrini dhe gjithmonė qėndroni tė gatshėm pėr tė papriturat qė mund t'ju dalin nė kėtė rrugė. Atėherė do tė vėrtetoni saktėsisht se cila ėshtė ajo fuqi e pazakontė qė t'ju vijė nė ndihmė.

 

 

 

            Kush e kundėrshton jetėn  me tė mirat e Zotit

 

            Njė pjesė e predikuesve qė e keqpėrdorin religjionin janė:

            ‑ kundėr jetės me gjithė tė mirat qė t'i ka falur Zoti

            ‑ kundėr dashurisė

            ‑ kundėr gazit

            ‑ kundėr haresė.

            Ata janė kundėr ēdo gjėje qė jetėn mund ta bėjė pėrvojė tė fuqishme tė mirėqenies dhe tė lumturisė.

            Ata kanė marrė krejt ēka ėshtė kėnaqėsi pėr njeriun.

            Shenjtėrit e tyre janė bėrė vetėm predikues verbalė, duke gjetur ende mėnyra pėr mundimin e trupit tė tyre (takimet, festat e Qerbelasė, nė Francė vrasje kolektive, nė emėr tė Xhihadit ‑ sakrifikojnė veten, vrasin tė pafajshmit, por edhe mė ekstremja, ata shpeshherė kėnaqeshin kur e kafshonin dorėn qė i ushqente – DAN BROWN, Kodi i da Vinēit).

 

            Feja e shkenca nuk janė nė konflikt

 

            Derisa myslimanėt u janė pėrmbajtur udhėzimeve kur'anore, kanė pėrparuar dhe kanė arritur ta krijojnė shtetin e tyre, i cili shtrihet prej Oqeanit Atlantik deri nė gjirin Arabik ‑ Oqeanin Indian.

            Nė tė ka lulėzuar shkenca dhe kanė jetuar e kanė punuar dijetarė tė mėdhenj.

            Bota tjetėr e atėhershme nga ta i mori arritjet e tyre shkencore.

            Edhe sot e kėsaj dite fjalorėt pėrmbajnė terma arabė. Shumica e emrave tė yjeve dhe yjėsive gjithashtu kanė prejardhje arabe.

            Perėndimi nuk e ka ndėrtuar pėrparimin me ateizėm, por me shkencė.

            Mosmarrėveshjet rreth konfliktit tė fesė dhe shkencės kanė lindur nga mendėsia e Kishės sė Mesjetės.

            Kėshtu, dijetari i madh Galile Galileo ka qenė i burgosur (nė njė labirint), ndėrsa Xhordano Bruno ėshtė djegur nė turrėn e druve.

            Krishterimi atėbotė pamėshirshėm ka qėruar hesapet me dijetarėt nėpėrmjet likuidimit.

            Kjo nuk do tė thotė se ka qenė keqpėrdorimi i fesė.

            Por, nuk do tė thotė, dhe kurrsesi nuk mund ta pranojmė tezėn se pėr kėtė qė po ndodh sot duhet fajėsuar edhe Islami dhe duhet mohuar ajo si fe.

            Nė gjithė kėto rrjedha Islami mė sė paku ėshtė fajtor.

            Kur'ani i madhėrishėm gjithnjė nxit nė kėrkimin e diturisė, urdhėron tė studiuarit dhe me vendosmėri hedh poshtė ēdo konflikt ndėrmjet shkencės dhe fesė.

            Pas tė gjitha kėtyre, si mund tė flasė dikush pėr konfliktin ndėrmjet fesė dhe shkencės.

Tė studiohet feja dhe tė ndiqet zhvillimi i saj ėshtė obligim.

            Bota jomyslimane duhet ta dijė se Islami kėrkon qė ithtarėt e tij tė jenė ‑dijetarė.

            Feja islame kėrkon:

            ‑ pasardhės

            ‑ pasuri

            ‑ kėrkon luftėn nė jetė

            ‑ qėndrueshmėri

            ‑ vendosmėri

            ‑ ballafaqim tė guximshėm

            ‑ durim nė fatkeqėsi.

            Por, mbi tė gjitha, kėrkon qėndrueshmėri tė vazhdueshme.

            Tė gjitha kėto janė thelbi i islamit.

 

            Nuk ekziston koncepti  i “luftės sė shenjtė”

 

            Duhet t'i parandalojmė mediat dhe internetin tė mos pėrhapin urrejtje, por tė mbrojnė lirinė e pėrcaktimit tė fesė, tė shprehjes dhe tė mendimit.

            Njė nga shkaqet kryesore pėr rritjen e islamofobisė ėshtė koncepti i Xhihadit, “lufta e shenjtė” kundėr jobesimtarėve.

            Mirėpo, Ahmed Kamal Aboulmagud, gjykatės nga Egjipti dhe profesor nė Unversitetin e Kajros, thotė se as nė Islam dhe as nė letėrsinė islamike nuk ekziston koncepti i “luftės sė shenjtė”.

            Ky ėshtė zbulim i Perėndimit qė na ėshtė veshur, nuk e di si, pėrse, thotė Ahmed Kamal.

            Amerika, Evropa, Rusia, Islamin e konsiderojnė si burim tė dhunės nė rritje e sipėr kundėr civilėve.

            Tashmė edhe lufta kundėr terrorizmit qė e ndėrmorėn Uashingtoni dhe qeveritė e tjera, nga shumė myslimanė ēmohet si luftė kundėr Islamit.

            Nė shumė pjesė tė botės myslimane ėshtė ngulitur bindja se kjo nuk ėshtė luftė kundėr terrorizmit global, por ėshtė luftė kundėr Islamit.

            Edhe feja islame ėshtė Selam‑pėrshėndetje, ėshtė paqe.

            Ata qė e kultivojnė fenė islame nė shpirtin e tyre duhet tė jenė:

            ‑ tė qetė

            ‑ shpirtmirė

            ‑ johakmarrės

            ‑ pa brenga

            ‑ tė lumtur.

            Porosia e fundit ėshtė e qartė:

            Armiku nuk ėshtė Islami, por ekstremizmi i fesė.

            Kur'ani do t'i mposhtė tė gjitha pengesat nė rrugėn e tij tė ndritshme.

            Sa herė qė e lexoj sėrishmi Kuranin, gjej diēka tė re, qė mė ndihmon nė shėndet, nė familje, nė punė dhe nė shoqėri.

            Nuk mė dhimbsen as mundi, as energjia e as koha qė kam harxhuar, nėse pėrpjekjet e mia janė frytdhėnėse pėr mua dhe nėse i bėjnė njė shėrbim tė mirė individit dhe shoqėrisė.

 

            Aftėsia e tė menduarit

 

            Mbajeni gjithnjė tė pėrqendruar vėmendjen nė qėllimin qė synoni tė arrini dhe gjithmonė qėndroni tė gatshėm pėr tė papriturat qė mund t'ju dalin nė kėtė rrugė. Atėherė do tė vėrtetoni saktėsisht se cila ėshtė ajo fuqi e pazakontė qė t'ju vijė nė ndihmė.

            Sukses arrijnė vetėm ata qė mendojnė pėr suksesin dhe janė tė bindur se ai mund tė arrihet.

            Disa njerėz e kanė tė kufizuar aftėsinė e tė menduarit dhe tė tė parashikuarit pėr shkak se janė formuar nė rrethana tė rėnda jetėsore, siē janė:

            ‑ varfėria

            ‑ mjerimi

            ‑ dėshtimi.

            Bota nė tė cilėn sot jetojmė ėshtė shumė dinamike, botė e ndryshimeve tė shpejta e tė vazhdueshme, ajo kėrkon:

            ‑ ide tė reja

            ‑ mėnyra tė reja tė bėrjes sė gjėrave

            ‑ udhėheqės tė rinj

            ‑ zbulime tė reja

            ‑ metoda tė reja mėsimi

            ‑ metoda tė reja marketingu

            ‑ libra tė rinj

            ‑ literaturė tė re

            ‑ atraksione tė reja pėr TV‑nė.

 

            Pėrcaktimi i qartė i qėllimit  qė synojmė ta arrijmė

 

            Mė shumė se dituria pėr tė arritur atė qė dėshirojmė dhe dėshira e ndezur flakė pėr tė pasur atė qė duam, na ndihmon pėrcaktimi i qartė i qėllimit qė synojmė ta arrijmė.

            Gjendja e nevojshme e vetėdijes duhet tė jetė bindja, e jo vetėm shpresa dhe dėshira.

            Objektiviteti ėshtė thellėsisht i rėndėsishėm pėr ekzistimin e bindjes.

            Kur mendimet bashkohen me emocionin, ato krijojnė te ne njė gjendje force magnetike, e cila tėrheq mendimet e tjera.

            Kjo forcė mund tė krahasohet me farėn, e cila, kur mbillet nė tokėn e frytshme, mbin, rritet dhe pandėrprerė shumėzohet; prej njė fare tė vogėl bėhen miliona fara tė po tė kėtij lloji.

            Njeriu i arsimuar ėshtė i vetėdijshėm pėr kufijtė e lirisė sė tij. Ai mėson si tė arrijė atė qė dėshiron nė jetė dhe me veprimet e tij tė mos i shkelė lirinė dhe tė drejtat e tė tjerėve.

            Arsimimi nuk qėndron gjithaq nė diturinė e fituar, sa nė diturinė efikase.

            Njerėzit paguhen jo pėr atė ēfarė dinė, por pėr atė se ē'bėjnė me dijen qė ata kanė.

            Para se tė merrni mundin t'i kontrolloni kushtet e jashtme, ju duhet tė jeni nė gjendje ta kontrolloni veten.

            Nėse nuk arrini ta mundni UNIN tuaj, do t'ju mundė ai juve.

            Kur qėndroni para pasqyrės, nė tė njėjtėn kohė ju shfaqen edhe miku, edhe armiku juaj.

            Askush s'mund tė jetė i kėnaqur me suksesin, qoftė ai edhe i jashtėzakonshėm, nėse nuk ka shėndet tė mirė.

            Shkaqet kryesore tė shėndetit tė dobėt janė:

            ‑ pėrdorimi i tepėtr i ushqimit

            ‑ mėnyra e gabuar e tė menduarit

            ‑ qėndrimi i gabuar ndaj seksit

            ‑ mungesa e ushtrimeve fizike

            ‑ mungesa e ajrit tė freskėt.

 

 

            Ngurrimi

 

            Ky ėshtė njėri prej shkaqeve mė tė shpeshta tė dėshtimit.

            Shumica e njerėzve jetėn e kalojnė duke pritur “ēastin e vėrtetė” pėr tė vepruar, nė vend qė tė nisen nga motoja “mos prit”!

            Pėrdorni tė gjitha mjetet mė tė mira tė mundshme derisa jeni nė lėvizje.

            Shumica kanė njė fillim tė mirė nė rrugėn e tyre drejt suksesit, mirėpo shpesh nuk ia dalin tė arrijnė cakun e synuar.

            Madje, tė shumtėn e rasteve njerėzit janė tė prirur tė heqin dorė nga veprimet e tyre menjėherė pasi tė jenė shfaqur shenjat e para tė mossuksesit.

            Suksesi arrihet pėrmes fuqisė, ndėrsa fuqia fitohet kur pėrpjekjet tona i bashkojmė me pėrpjekjet e njerėzve tė tjerė.

            Personi negativ kurrė nuk arrin tė tubojė rreth vetes bashkėpunėtorė e tė vėrė bashkėpunim me ta.

 

            Energjia seksuale

 

            Ėshtė njė prej stimujve mė tė fortė, ajo i nxit njerėzit pėr veprim.

            Njerėzit e suksesshėm vendimet i marrin shpejt, kurse i ndryshojnė, kur e shohin tė nevojshme, shumė ngadalė.

            Shpesh ndodh qė njerėzit tė dėshtojnė pėr shkak se rrallė janė nė gjendje tė marrin vendime, po edhe kur i marrin pas njė hamendjeje tė gjatė, ato i ndryshojnė shpesh dhe shpejt.

            Mėdyshja dhe ngurrimi janė binjakė.

 

            Vazhdon...

 

(1)    (2)    (3)    (4)    (5)    (6)    (7)   (8)           (10)    (11)    (12)    (13)   (14)   (15)