.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Meditime 2 - Ndriēimi i mendjes (2)

Shkruan: Abdirahim IDRIZI

       

 NDRIĒIMI I MENDJES (2)

 

        Rruga e vetėpėrsosjes dhe e ngritjes shpirtėrore ėshtė e vėshtirė, ajo kėrkon vullnet, vetėbesim, vendosmėri dhe sakrificė.

            Ajo ėshtė e gjatė, pėrfundon vetėm atėherė kur ne ikim nga kjo botė.

            Ēelės i suksesit tė madh nuk ėshtė dituria, por aksioni.

            Problemi rėndom qėndron nė njė vijė tė hollė tė mprehtė, ndėrmjet suksesit dhe humbjes.

 

 

 

 

            Drejt idealit tė vėrtetė

 

            Njeriu ka aftėsi dhe mundėsi tė pamohueshme tė shkojė pėrpara, tė shkojė drejt idealit tė vėrtetė, t'i sendėrtojė ėndrrat e tij dhe tė bėjė njė jetė tė qetė, tė rehatshme e tė arrijė sukses nė familje dhe nė jetė.

            Mirėpo, pėr tė arritur kėtė, ne gjithmonė duhet tė jemi nė kėrkim tė vetvetes. Kthimi nga vetvetja duhet tė kuptohet kthim nga e larta.

            Tė jesh me vetveten, do tė thotė tė jesh me tė tjerėt.

            Duhet tė marrėsh guximin e t'i drejtohesh vetvetes:

            ‑ nuk do tė shqetėsohem

            ‑ nuk do tė brengosem

            ‑ nuk do tė qaj

            ‑ patjetėr do tė fitoj

            ‑ jam gati tė pėrballoj ēdo sfidė nė jetė.

            E vėrtetė ėshtė se disponimi i gėzueshėm ndihmon organizmin tė luftojė me sėmundjen.

            Mos u brengos pėr tė ardhmen, mendo se e ke vetėm njė jetė, ajo duhet tė jetohet tash dhe dije se ēdo ēast i jetės ėshtė i rėndėsishėm pėr ty.

            Pyeteni veten, ēfarė mund tė jetė ajo mė e keqja, nėse unė nuk mund ta zgjidh problemin tim?

            Mos harro dėmin qė ia ja sjell vetes e familjes me shqetėsime dhe brengosje.

 

            Tė gjithė njerėzit kanė tė drejtė  ta kenė mendimin e vet

 

            Nė mėnyrė objektive mblidh tė dhėnat pėr brengosjen dhe, duke analizuar shkaqet e shqetėsimit, brengosja vetvetiu zhduket.

            Tė gjithė njerėzit kanė tė drejtė pėr mėnyrėn e tyre tė vėshtrimit tė jetės dhe tė besimit.

            Besimtari i vėrtetė e ka mė lehtė t'i pėrballojė vėshtirėsitė, sepse ėshtė i bindur se Zoti nuk e ngarkon njeriun aq sa nuk mund tė mbartė – tė durojė.

            Por, kėrkon prej teje:

            ‑ dije

            ‑ butėsi

            ‑ durim

            ‑ mirėnjohje.

            Thuaji zemrės se frika nga vuajtja ėshtė mė e keqe sesa vetė vuajtja.

            Sepse, nė raste tė tilla, zemra vuan mė sė keqi.

            Dhe dije, zemrės nuk ia ka aspak qejfi tė vuajė.

            Nėse vetėm ankohesh, do tė humbasėsh edhe shėndetin, edhe punėn, edhe familjen, edhe miqtė.

            Nėse duam tė jemi besnikė ndaj dikujt, sė pari duhet tė jemi besnikė ndaj vetvetes.

 

            Jeta ėshtė njė lojė e paparashikueshme

 

            Nėse mund tė eci vetė, unė do tė shkoj kudo qė dėshiroj.

            Por, para se tė vdes, do tė luftoj pėr jetėn dhe pėr veten time.

            Jeta ėshtė njė lojė e vrazhdė dhe e paparashikueshme.

            Jetė do tė thotė t'i nėnshtrohesh rrezikut, tė rrėzohesh dhe tė ngrihesh.

            Njeriu duhet tė besojė se ka pėr t'i mposhtur tė gjitha vėshtirėsitė, falė:

            - inteligjencės sė vet

            - bukurisė sė vet

            - fuqisė dhe vullnetit tė vet

            - rinisė sė vet.

 

 

            Respekto dhe mos u brengos

 

            Duke punuar me njerėz, kam kuptuar se brengosja pėr imtėsitė,  qė na duken tė parėndėsishme, ėshtė njė nga problemet e mėdha me tė cilat ata ballafaqohen nė jetė.

            Si tė krijoni miq dhe tė fitoni simpatinė e njerėzve?

            Pėr tė krijuar miqėsi dhe pėr tė ndikuar nė tė mirėn e vetes dhe tė shoqėrisė, duhet tė jemi:

            -tė pastėr

            ‑ punėtorė

            ‑ tė respektuar

            ‑ tė sjellshėm

            ‑ tė edukuar

            ‑ tė mos ofendojmė

            ‑ tė vishemi mirė, po veshja jonė tė mos e irritojė askėnd.

            Nėse i respektojmė kėto rregulla, do t'i bėjmė njė shėrbim tė mirė vetes, familjes dhe shoqėrisė.

            Njerėzit na ēmojnė e na vlerėsojnė qė nė takimin e parė me ta sipas asaj se:

            ‑ ēfarė bėjmė

            ‑ si dukemi

            ‑ ēka themi

            ‑ si e themi.

            Ne gjatė jetės vėmė nė veprim vetėm njė numėr tė vogėl rezervash trupore dhe mendore, ndėrkaq gjithmonė duhet tė synojmė vlerat mė tė larta:

            - arsimimin

            ‑ menēurinė

            ‑ vetėpėrsosjen

            ‑ ngritjen shpirtėrore.

 

            Rruga e vetėpėrsosjes

 

            Rruga e vetėpėrsosjes dhe e ngritjes shpirtėrore ėshtė e vėshtirė, ajo kėrkon vullnet, vetėbesim, vendosmėri dhe sakrificė.

            Ajo ėshtė e gjatė, pėrfundon vetėm atėherė kur ne ikim nga kjo botė.

            Ēelės i suksesit tė madh nuk ėshtė dituria, por aksioni.

            Problemi rėndom qėndron nė njė vijė tė hollė tė mprehtė, ndėrmjet suksesit dhe humbjes.

 

            Humbja mė e madhe pėr  njeriun – pajtimi me tė keqen

 

            Pėr njeriun e menēur ēdo ditė para tij lind njė jetė tė re.

            Pėrse t'ia prishim bukurinė ditės sė sotme, duke u pėrpjekur t'i zgjidhim problemet e sė ardhmes.

            E ardhmja ėshtė pėrplot dyshime dhe paqartėsi.

            Tė ardhmen, askush nuk mund ta parashikojė.

            A mund tė marrim mė tepėr nga jeta, duke menduar nė radhė tė parė pėr ditėn e sotme?

            Mė nė fund, logjika e shėndoshė mė tha se shqetėsimi nuk do tė mė ndihmojė gjė.

            Vite me radhė m'u desh tė zbatoja kėtė metodė tė luftės me brengat.

            Dhe, pėrnjėmend, ngadhėnjeva, lindėn nė mua energji tė reja.

            Derisa ne jemi pajtuar me mė tė keqen, nuk kemi ēfarė tė humbim.

            Miliona njerėz e kanė shkatėrruar jetėn e vet ngaqė nuk kanė dashur tė ballafaqohen me tė keqen.

            Nė vend se vetė tė pėrpiqen ta ndryshojnė jetėn, ata i nėnshtrohen asaj, mbyllen nė vetvete, humbin besimin, i kaplon depresioni, ankthi, pasiguria.

 

            Filloni njė mėnyrė tė re tė jetės

 

            Qetėsia ime shpirtėrore, fati, shėndeti dhe, mė nė fund, edhe tė ardhurat e mia varen kryesisht nga ajo se sa i pėrvetėsoj kėto tė vėrteta, qė janė tė pėrjetshme.

            Nėse kėtė libėr e lexoni me qėllim qė tė mos shqetėsoheni dhe tė filloni tė jetoni tė qetė, t'i flakni brengat e ta ndryshoni vetveten, atėherė ēdo kapitull lexojeni me vėmendje.

            Duke e lexuar, ndaluni shpesh dhe mendoni pėr pėrmbajtjen e tij.

            Pyeteni veten si dhe kur mund ta pėrdorni kėtė apo atė porosi.

            Mėnyra e tillė e leximit do tė jetė shumė mė e mirė dhe mė e dobishme.

            Lexoni duke e mbajtur nė dorė lapsin e kuq apo ndonjė laps tjetėr tė thjeshtė.

            Sapo tė hasni nė ndonjė porosi, tė cilėn mund ta shfrytėzoni (mos e harroni), shėnojeni anash njė vijė.

            Nė qoftė se ėshtė njė porosi shumė e rėndėsishme, atėherė nėnvizojeni me + + + + (me pluse).

            Megjithatė, ne kemi aftėsi tė jashtėzakonshme pėr tė harruar, prandaj, qė tė mos ju ndodhė kjo edhe me librin tuaj tė ēmuar, shfletojeni ēdo ditė, pėr tė begatuar jetėn tuaj.

            Pėrdoreni atė sa herė qė keni mundėsi.

            Nėse nuk veproni kėshtu, ju do t'i harroni shpejt porositė e kėtij libri.

            Me rėndėsi ėshtė qė ju tė pėrpiqeni tė krijoni shprehi tė reja tė punės.

            Nė tė vėrtetė, mendoni se po pėrpiqeni tė filloni njė mėnyrė tė re tė jetės.

 

            Tė mos na befasojė asgjė nė jetė

 

            Pėr kėtė nevojitet kohė, durim dhe pėrvojė e pėrditshme.

            Mbajtja e shėnimeve do t'ju frymėzojė pėr pėrpjekje mė tė mėdha.

            Do t'ju duhen kėto shėnime, kur pas shumė vjetėsh i gjeni rastėsisht dhe ju kujtohen.

            Para se tė kaloni nė kapitullin tjetėr, ēdo kapitull lexojeni dy herė.

            Gjatė leximit, ndaluni shpeshherė qė ta pyetni veten se si mund ta zbatoni ēdo kėshillė.

            Nėnvizojeni ēdo kėshillė‑mendim tė rėndėsishėm.

            Kėto parime zbatoni sa herė qė keni mundėsi.

            Pėr ēdo javė analizoni ēfarė suksesesh keni arritur.

            Shikoni ēfarė gabimesh keni bėrė dhe ēfarė mėsimi keni nxjerrė pėr tė ardhmen.

            Tash, kur jam aq i zėnė me punė (siē ėshtė angazhimi nė punė), kjo mė ndihmon pėr ta mposhtur shqetėsimin, mė nxit tė pėrpiqem ta pranoj lehtė atė qė ėshtė e domosdoshme.

            Puna ėshtė terapia mė e mirė, ėshtė njė kėshillė qė pėrdoret nė vend tė ilaēeve.

            Ēdo psikiatėr do t'ju thotė se puna ėshtė ndėr ilaēet mė tė mira pėr nervat e sėmurė.

            Fshehtėsia e fatkeqėsive tona ėshtė se ne kemi bukur shumė kohė tė lirė pėr tė menduar a jemi apo nuk jemi tė lumtur.

            Angazhohuni pėrherė me punė, ky ėshtė ilaēi mė i mirė nė botė.

            Ligji i natyrės nuk merret me cikėrrima.

            Cikėrrimave nuk duhet t'u kushtojė kujdes as njeriu qė ka halle, nėse dėshiron tė ruajė qetėsinė shpirtėrore.

            Jeta ėshtė tepėr e shkurtėr qė ta harxhojmė pėr cikėrrima.

 

            Vazhdon...

 

(1)             (3)     (4)     (5)     (6)     (7)     (8)    (9)    (10)    (11)    (12)    (13)   (14)  (15)