.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Shkencė - Mjalti (1)

Shkruan: Nijazi BASHA

       MJALTI  (1)

    Vlera superiore e mjaltės ėshtė, jo nė sasinė e tepėrt  tė sheqernave (76% karbohidratet) , por nė efektet e saje biologjike, p.sh. mikroelemente, enzimat dhe fermentet. Thuaja nė asnjė ushqim qė ne e pėrdorim, nuk ka pėrbėrje  mė biologjikisht tė freskėta si nė mjaltė. Bioefektet,  enzimat  dhe materiet  eterike ruhen mė se miri nė mjaltė.

    

 

 

            Mjalti me ligje ndėrkombėtare trajtohet si ushqim i zakonshėm, sidomos mjaltin e konsiderojnė si ėmbėlsire ose produkt me tė cilėn bėhen ėmbėlsirat shtėpiake ose industriale.

            Historia antike thotė se mjaltin e kanė pėrdorur zotat e atėhershėm ose njerėzit e shenjt dhe nėnkupton ushqimin specifik dhe tė rrallė, kurse filozofet e vjetėr edhe inteligjenca njerėzore  e kanė pėrdorur si ushqim delikates dhe si ushqim shėrues.

            Nga histori mėsojmė  se mjalti ėshtė pėrdor si ushqim delikates, si ėmbėlsire dhe si ilaē. Nė tė vėrtet, mjaltin mund ta pėrdorim si tė duam e mė e rėndėsishmja ėshtė qė nė tė kemi dobi nga ky produkt i mrekullueshėm.

 

            Interesi i industrisė dhe i politikės nga mjalti

 

            Rekomandohet qė mjalti tė konsumohet sa mė shumė, qė tė ketė vende punė dhe fitim sa mė tė madh, ku ndėrkohe bletari i rrit rendimentet bujqėsore shumėfish: bletari pėrfiton nga mjalti, bujqit pėrfitojnė nga prodhimet bujqėsore, kurse ekonomia politike e ka pėrfitimin e pėrgjithshėm.

            Pushtetarėt e mėhershėm kėrkonin qė tė ketė sa mė shumė prodhim tė mjaltės, po ashtu edhe sa mė shumė konsumues, kjo nėnkupton qė edhe politika e sotshme kėrkon tė njėjtėn gjė.

            Mbretėrit dhe tė pasurit e kanė pėrdorur (dhe e pėrdorin) si ushqim delikates (pėr  kėnaqėsi shpirtėrore), kurse nė anėn tjetėr dijetaret  e kanė pėrdorur (dhe e pėrdorin) si ushqim shėrues. 

            Cilin nga kėta shembuj duhet ta zgjidh sot njeriu? P.sh.: pėr  pėrfitime ekonomike, pėr shije delikates - si ėmbėlsire, apo si ilaēe pėr mjekime. Me siguri  gjeja mė e rėndėsishme ėshtė pėr shėrim, pėr mjekim, pra pėr ilaē!

            Bletarėt mendojnė se duhet tė behet propagande qė tė shitet dhe prodhohet sa ma shumė, e unė (autori i kėtyre shėnimeve) mendoj se ėshtė ide e gabuar, sepse nė ketė rast, bletarėt nė mėnyrė tė vazhdueshme koncentrohen nė prodhimin e sasisė mė tė madhe tė mjaltės, e jo nė cilėsinė e mjaltės.

            Kur tė ka sasi tė madhe ēmimi  i mjaltės ėshtė mė i ultė dhe kualiteti i saj mė i dobėt. Sa ma shumė qė pėrdoret mjalti pėr kėnaqėsi si lloj ėmbėlsire, aq mė shumė prishet cilėsia e tij, si ēdo ushqim tjetėr qė konsumohet nė tėrė boten nė kėtė rrafsh. Mirė ėshtė qė mjalti tė pėrdoret si ilaē e jo vetėm si ushqim. Nuk ėshtė mirė vetėm ta mbushim barkun, por ėshtė mirė tė kemi dobi shėruese nga mjalti.

            Njė prej dijetareve dhe filozofeve tė kombit si dhe shumė filozof tė njerėzimit kanė thėnė se mjalti pėrmban nė vete gjysmėn e medicinės botėrore, element qė edhe ekzistojnė padyshim nė mjaltė, siē janė substancat mė tė rėndėsishme tė njeriut: fermentet dhe enzimat, elementet dhe mikroelementet, pėrfshirė tė gjitha llojet e vitaminave. Pastaj sheqernave (sakarozė, fruktozė, glukozė), si dhe materiet kimike (kalium) dhe efektet biologjike (bioefektete). Substancat mė tė rėndėsishme tė njeriut gjenden nė mjaltė dhe ruhen mė se miri (nė mjaltė kėto substanca tė rėndėsishme ruhen me vite tė tėra). Nė ushqimet e pėrditshme nuk mund tė ruhen sikur nė mjaltė.

 

            Pėrbėrja  e Mjaltės

 

            Nė mjaltė ka: 76% karbohidrate (kėto janė sheqerna tė luleve dhe tė pemėve), 18 deri 20 % janė ujė , 2 deri nė 4 % janė elemente tė rėndėsishme qė i duhen njeriut.

            Pikėrisht pėr kėto elemente  mjaltin e konsiderojmė shumė tė rėndėsishėm pėr shėndetin e njeriut .

            Si krahasim tė elementeve tė mjaltės, nė njė kg (1000 gr.), gjinden afro 30-40 gr. substanca  shėruese tė cilat mjekėsia i quan fermente enzime, koenzime, bioefekte, elemente dhe mikroelemente, sheqerna tė fryteve  etj.

            Kjo na jep tė kuptojmė se nė ushqimet e pėrditshme  shumė  mė pak gjenden elementet qė i  ka mjalti.

            3 deri 4 % tė substancave tė mjaltės gjenden nė njė kg mjaltė,  kurse nė ushqime tjera ky 3 deri nė 4 %  i elementeve tė mjaltės, duhet tė pėrfitohet nga shumė e shumė kilogram!

 

            Nė cilat ushqime ka fermente?

 

            Fermentet dhe enzimat gjenden  edhe nė kos, vere dhe birre, por nė asnjėrin ushqim tjetėr  nuk janė mė tė freskėta  e mė tė ruajtura se nė  mjaltė.

 

 

 

            Si ta pėrdorim mjaltin?

 

            Mjaltin nuk bėn ta gėlltisim si ēajin, ujin, kosin apo si ushqime tjera, por mjaltin e mbajmė nė gojė, sikur tė jetė djathė apo buke. Sa mė gjatė qė e mbajmė nė gojė,  aq mė shpejtė depėrton  nė  gjak, dhe nė kėtė raste, na shėrben si materie shėruese biologjike. Mjalti, sa mė gjatė qė tretet nė gojė pėrmes gjėndrave pėshtymore, aq mė efektive ėshtė pėr shėndetin e njeriut.

            Nėse mjalti pihet apo gėlltitet, pa e mbajtur nė gojė, kalon direkt nė lukth, ku lukthi i ka  materiet pėr tretjen e ushqimit dhe drejtpėrsėdrejti dobėsohen efektet biologjike, sidomos enzimat dhe mbesin vetėm materiet dhe karbohidratet (sheqernat) qė pėr shėndetin e njeriut munde tė jenė tė tepėrta.

            Vlera superiore e mjaltės ėshtė, jo nė sasinė e tepėrt  tė sheqernave (76% karbohidratet) , por nė efektet e saje biologjike, p.sh. mikroelemente, enzimat dhe fermentet. Thuaja nė asnjė ushqim qė ne e pėrdorim, nuk ka pėrbėrje  mė biologjikisht tė freskėta si nė mjaltė. Bioefektet,  enzimat  dhe materiet  eterike ruhen mė se miri nė mjaltė.

 

            Sasia e tė pėrdorurit  tė mjaltės

 

            Nė radhe tė pare duhet tė dimė  se mjalti pėr ke duhet tė pėrdoret...  si, sa dhe kur!

 

            Po e fillojmė p.sh. pėr fėmijėt:

            Fėmija prej 1 deri nė 3 muajsh, mundėsisht mos tė ushqehet me mjaltė, sepse fėmija ėshtė  nė njėfarė mėnyre pasiv, e nė kėtė rast nuk ka si ta harxhon atė energji tė fortė. Por nė vend tė fėmijės, mjaltin ėshtė mirė ta pėrdor nėna e cila e ushqen fėmijėn me qumėshtin e vetė. Derisa fėmija i vogėl ushqehet kryesisht me qumėshtin e nėnės, duhet tė dihet se qumėshti qoftė i nėnės apo  i lopės ka pėrmbajtje tė madhe  tė laktozės, qė nėnkupton lloj sheqeri, dhe nė kėtė raste mjalti mund tė jetė i tepėrt pėr fėmijėn e vogėl dhe i mundimshėm.

            Sasia e tepėrt  e karbohidrateve  (sheqernave) nė organizėm tė fėmijės  krijon nervoz, uri dhe sėmundje tė tjera (dobėson inteligjencėn dhe freskinė e fėmijės). Po ashtu edhe tė tė rriturit ndikon  negativisht  sasia e tepėrt e karbohidrateve (sheqernave).

            Fėmija i cili fillon tė eci zhagas pėr toke apo nė kėmbė, organizmi  i tij fillon tė paraqet kėrkesa mė tė mėdha pėr energji. Sistemi  i tretjes aktivizohet dhe aftėsohet  pėr nevoja edhe mė tė mėdha tė ushqimit.

            Mos tė harrojmė, kjo vlen si pėr fėmijė edhe pėr tė rritur. Ai qė dėshiron tė konsumoj mjaltė le tė konsumoj sa tė dojė,  por me kusht qė sheqernat tjerė mos t'i pėrdor fare ose t'i rralloj dukshėm. P.sh. sasinė e qumėshtit, ėmbėlsirave tė ndryshme, pemėve tė ėmbla, sheqernat qė pėrdoren nė kafe ose nė ēaj etj., duhet tė reduktohen ose mundėsisht, tė mos pėrdoren. Nėse pėrdoret mjalti dhe ushqimet e tjera tė ėmbla, nė vend se tė ketė efekt pozitiv, mund tė ketė efekt negativ.

            Rreziqet duhet t'i zvogėlojmė e jo t'i rrisim, tė keqen duhet ta zvogėlojmė e tė mirėn ta rrisim, kjo ėshtė motoja ime, prandaj ju lus, nėse doni dikė ta shėroni (edhe vetveten), mjaltin  kurrsesi mos e pėrzieni me sheqerna tė tjerė, sepse nuk ėshtė mirė pėr shėndetin e fėmijėve dhe tė rriturve.

 

            Ku gjenden  mė sė shumti karbohidratet (sheqernat)?

 

            Nė 100 gr. oriz gjenden deri nė 80 gr. karbohidrate, nė 100 gr. Shpageta, po ashtu, gjenden deri nė 70 gr. karbohidrate, nė 100 gr. bukė gjenden deri nė 50 gr. karbohidrate, nė 100 gr. sheqer  gjenden 100 gr. karbohidrate, nė 100 gr. molle  janė 12 gr. karbohidrate, nė 100 gr. banane janė 20 gr. karbohidrate, nė 100 gr. patate janė 15 gr. karbohidrate, po ashtu, edhe mjalti i ka nė 100 gr. deri nė 78 gr. karbohidrate.

            Perimet tjera: Lakra, lulelakra qepa, presha, etj., kanė mė se pakti karbohidrate mė krahasim me pemėt.

            Nėse mjaltin e pėrdorim pėr shėrim, automatikisht i largohemi ose i rrallojmė sheqernat tjerė, sepse sheqernat qė gjenden nė ushqimet tė ndryshme janė mė tė dobėta se sheqernat e mjaltės.

 

            Sa i duhen sheqernat njeriut?

 

            Brenda 24 orėve njeriut i duhen afėr  50-60 gr. sheqerna. Pėr fat tė keq tradita e ushqimit njerėzor, sheqernat i konsumon shumė ma tepėr se sa i duhen organizmit. Supozohet  se  i pėrdorim ndoshta edhe 70-800 gr. karbohidrate nė ditė. Sipas shkencėtarėve thuhet se zhvillohen deri nė 3000 sėmundje tė  ndryshme nga pėrdorimi i tepruar i sheqernave.

            Hulumtimet shkencore na kanė bėrė tė ditur se sheqernat e tepėrt (tė panevojshėm) me tė cilėt e ngarkojmė organizmin, janė tė dėmshėm, sepse organizmi detyrohet tė marr masa shtesė pėr tu mbrojtur nga kėta sheqerna tė tepėrt. Qelizat B, qė janė tė afta tė krijojnė hormonet e insulinės,   sterngarkohen me punė dhe shpesh herė nuk mund ta shfrytėzojnė energjinė e sheqernave.

 

            Adoleshentėt, tė rritur dhe tė moshuarit

 

            Mjaltin e pėrdorin sipas rregullave tė mėsipėrme, edhe ata tė cilėt e pėrdorin pėr probleme shėndetėsore, por dhe ata qė nuk kanė probleme shėndetėsore, por e pėrdorin si preventiv. Gjithmonė vihet si parim thelbėsor, qė gjatė konsumimit tė mjaltės, tė rrallohet konsumimi i ushqimeve tjera, kryesisht ato ushqime qė pėrmbajnė sasi tė mėdha tė sheqernave si, p..sh. llojet e pemėve me koncetrim tė madh sheqeri, ėmbėlsirat e kuzhinės etj. Parimi i tė pėrdorurit tė mjaltės nuk ėshtė vetėm si ilaē pėrmes tė tė ushqyerit,  por, pa dilemė, mund ta pėrdorim edhe pėr kozmetik, pėr zbutjen e dhimbjes nė  rast tė lėndimit  tė ndonjė pjese trupore si dhe pėr ndonjė dezinfektim p.sh. nė plagė  tė hapura, qoftė nė pjese tė trupit ose tė gojės.

            Nėse mjaltin  e pėrdorim vetėm me produkte biologjike siē  janė: kosi, qumėshti, ēaji, lėngu i pemėve, etj., me kėtė kombinim pėrfitohet ilaēi i natyrshėm pa efekte tė kundėrta, por mjalti, dhe tė gjitha kėto gjėra qė i cekėm, trajtohen shumė natyrshėm, nė tė njėjtėn kohė, edhe me barnat farmaceutike. Solucionet biologjike pėrdoren pėr ta zbutur strukturėn e mjaltės qė tė mos jetė shumė ngjitėse dhe e mėrzitshme. Mjaltin mund ta pėrdorim  nė format e dėshirueshme, pa ndonjė filozofi ose teknike shkencore - thjeshtė, p.sh. nėse ėshtė gjuri  i lėnduar,  e marrim njė rrobė leshi tė dhenve, ku e qesim mjaltin, ja vejmė gjurit nė pjesėn e lėnduar, nė mėnyre tė thjeshtė, e lėmė ashtu njė kohė qė pjesa e lėnduar t'i thithė materiet e mjaltės deri nė substancėn mė tė rėndėsishme tė trupit tonė, dhe pas disa pėrdorimeve e fitojmė njė ndjenjė shėruese.

 

            Vazhdon...

 

       (2)       (3)