.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Psikologji - Kontrolli mental

Pėrgatiti: Sabir KRASNIQI

 

KONTROLLI MENTAL

 

Pėrmbledhje e shkurtėr e librit “Metoda Silva”, tė autorit Jose Silva.

 

 

            “Kontrolli mental” ėshtė sistem i krijuar (dhe i pėrpunuar gjatė kohės) i elektricistit dhe parapsikologut Amerikėn, Jose Silva (1914 - 1999). Me kėtė formė ushtrimesh psikike ėshtė menduar njė ide e re, njė program pėrmes tė cilit thellohesh nė nivele meditative, nivele nė tė cilat ke mundėsi ta ushtrosh trurin qė mendimet tė marrin drejtimin e dėshiruar duke pėrdorur (shfrytėzuar) “gjuhėn” e brendshme vizuale (fotografike), tė pėrforcuar pėrmes fjalėve pėrkatėse (sugjestioneve). Duke u trajnuar rregullisht me kėtė metodė, mund tė arrihen suksese tė dėshirueshme nė procesin e pėrgjithshėm tė zhvillimit mental.

 

            Meditimi nė bisedat e pėrditshme, ka kuptimin e mendimit nė diēka, pra tė mendosh ēfarėdo qoftė. P.sh. nėse njė libėr pėr njė ēast e lėmė anash dhe fillojmė tė mendojmė se ēfarė do tė bėjmė pėr darkė ne, nė fakt, veē kemi kaluar nė meditim. Nė disiplinat e ndryshme meditative, nocioni “meditim”, ka kuptim mė tė precizuar, varėsisht nga niveli i caktuar mental. Nė disa disiplina arritja e nivelit tė caktuar, rezulton me lirimin e trurit nga tė gjitha mendimet e vetėdijshme. Kjo gjendje, natyrisht qė krijon edhe  qetėsi tė kėndshme, harmoni shpirtėrore, dhe me ushtrime tė gjata arrihet njė gjendje e lartė mentale qė nė rrafshin fizik frenon shqetėsimet e provokuar nga tensionet e ndryshme, qė sot nuk janė tė pakta nė pėrditshmėrinė tonė, dhe kėshtu parandalon edhe pamundėson edhe zhvillimin e shumė sėmundjeve, gjė qė e kanė vėrtetuar edhe shumė studime shkencore. Megjithatė, Jose mendon, se ky ėshtė meditim pasiv. Kontrolli mental shkon mė larg pasi i mėson, sidomos fillestarėt, ta pėrdorin kėtė nivel pėr zgjidhjen e shumė problemeve jetėsore. Ky ėshtė meditim dinamik, prandaj forca e tij ėshtė me tė vėrtet spektakulare.

 

 

            Meditimi ėshtė hap (ose s’paku konsiderohet si hap) i parė nė procesin e kontrollit mental. Ky proces vetvetiu, me trajnime tė rregullta, do tė shkoj gjithnjė e me shumė  kah lirimi i forcave vetėshėruese, duke e kthyer atė energji, e cila ėshtė harxhuar mė parė nėn presionin e streseve tė ndryshme ditore.

 

            Meditimi, sipas Joses, ėshtė njė gjė shumė e bukur dhe shumė e dobishme pėr baraspeshėn trupi-shpirt, por duhet tė kemi, gjithashtu, kujdes qė meditimi tė mos na pėrvetėsoj tej mase, duke na absorbuar tė gjithė energjinė. Nėse ne nuk arrijmė ta kontrollojmė gjendjen tonė mentale gjatė ushtrimeve meditative, atėherė kontrolli kalon diku tjetėr, dhe kjo mund tė reflektohet me tėrheqjen tonė graduale nga bota reale, dhe me kohė, krijimin e njė  varėsie jo tė shėndosh duke u mbyllur nė botėn e brendshme, pra nė vetvete.

 

            Jose, kėtė metodė (“Metodėn Silva”), sė pari e aplikoi tek fėmijėt  e vetė, tė cilėt mahnitėn me rezultate pozitive nė shkollė. Kjo bėri qė tė shtohet edhe interesimi i fėmijėve tė tjerė. Ai pėr t’i realizuar mendimet dhe jetėsuar qėllimte e fėmijėve tė tij, pėrdori hipnozėn tek ata dhe zbuloi diē qė shumėkujt iu duk paradoksale. Me kėtė ai vėrtetoi se truri ėshtė energjetikisht mė i fortė kur ėshtė mė pak aktiv. Nė frekuenca tė ulėta, truri, pranon dhe deponon mė shumė informacione. Pėr kėtė Jose ėshtė mė se i bindur, por problemi qėndron nė atė, se si tė arrijmė qė trurin ta mbajmė tė zgjuar, pra aktiv, nė kėto valė frekuencash? Kėto valė frekuencash janė mė shumė tė lidhura me botėn e brendshme, me ėndėrrimet, se sa me botėn e zgjuar,  me aktivitetet e pėrditshme praktike. Se bota e ėndrrave ėshtė shumė kreative, kjo nuk do koment. S. Frojdi, qė u mor shumė me botėn e ėndrrave, thotė se ėndrrat krijoj kushte tejet tė volitshme pėr qasje telepatike. Si shembull konkret pėr kėtė, Jose  e cek edhe Elias Howe-n, shpikėsin e makinės qepėse, tė cilėn ai e zbuloi falė ėndrrave. Atij nė ėndėrr i ishte paraqitur njė njeri nga Afrika (xhungla), i rrethuar nga njė grumbull njerėzish tė tjerė, tė cilėt i afroheshin duke ngritur dhe ulur shtizat. Kur  u zgjua e kuptoi se ėndrra ishte njė mesazh, njė pėrgjigje pėr problemin qė e mundonte. Ai arriti qė gjilpėrėn ta vė nė lėvizje, duke e ulur dhe ngritur, por jo edhe ta zgjidh problemin e qepjes, derisa, prapė, nuk iu paraqit nė ėndėrr, se shigjetat kishin nga njė vrimė nė maje.

 

            “Nė qoftė se imagjinatėn tonė arrijmė ta krijoj me besim tė fuqishėm, me dėshirė dhe vullnet, dhe nė qoftė se mėsohemi (trajnohemi) qė caqet tona t’i vizualizojmė nė atė mėnyrė qė ato t’i shohim, dėgjojmė, ndjejmė, shijojmė, prekim, pra t’i pėrjetojmė me tė gjitha shqisat tona si reale, do tė arrijmė, padyshim atė qė dėshirojmė. Mendimet e koncentruara fuqishėm, bėhen realitet, sepse truri ynė gjenial, ato mendime, i transformon nė aksione dhe kėshtu krijon realitetin” - thotė Jose.

            Por qė tė arrihen kėto rezultate, natyrisht qė, si nė ēdo fushė tjetėr tė jetės, edhe kėtu, duhet t’u pėrmbahemi disa rregullave (ligjeve). Pėr Josen kėto janė tri pikat parimore tė suksesit:

            1 -duhet tė dėshirojmė me bindje dhe vullnet qė dėshira e caktuar tė realizohet;

            2 -duhet tė besojmė fuqishėm qė realizimi i asaj dėshire ėshtė i mundur;

            3 -duhet t’i lėmė kohė dėshirės qė ajo tė kaloj nėpėr proceset mentale, derisa tė realizohet nė botėn reale (fizike).

 

 

            Ėshtė vėrtetuar kohėt e fundit se deri te informacionet arrihet edhe nė mėnyra tė tjera, e jo  vetėm me anė tė pesė shqisave qė ne i njohim. Ato mund tė jenė informacione nga e kaluara, e tashmja ose e ardhmja. “As koha, as hapėsira si dhe as “kafazi i Faradeit”, nuk janė pengesa pėr cilėndo aftėsi jashtė-shqisore e cila funksionon nė rastet e “vėrejtjeve jashtė-shqisore” (VJSH). Por ky term mund edhe tė mos jetė i pėrshtatshėm” - mendon Jose! “Jashtė-shqisor do tė thotė - jashtė, i ndarė nga shqisat e aparatit tonė. Kjo sikur potencon ekzistim tjetėr tė aparatit shqisor - jashtė kėtyre pesė shqisave tona ekzistuese, por nė fakt ai aparat funksionon, sepse ne pranojmė informata edhe pa pėrdorimin e kėtyre pesė shqisave. Termi jashtė-shqisorė, nė tė vėrtet nuk ka asgjė jashtė-shqisore, ai ekziston nė brendinė tonė (trurin tonė), ėshtė njė lloj energjie qė funksionon nė mėnyrė tė panjohur, s’paku deri mė tani, pėr ne”.

 

            Duke bėrė veprime, ndoshta nė dukej paksa primitive, kur thyejmė njė kėrcell kashte, kur e shohim njė yll duke “rėnė” ose, kur i fryjmė qirinjve mbi tortėn e ditėlindjesh etj. kemi vėrejtje qė tė mos e zbulojmė (bėjmė publike) dėshirėn e menduar. Kjo fshehtėsi ėshtė mė shumė se njė lojė fėmijėsh!  Konsiderohet se m’u aty fshehėt njė menēuri. “Kur dėshirėn tonė e mbajmė sekret, me atė i ikim ose parandalojmė shpėrndarjen e energjisė, e cila ėshtė e domosdoshme si pėr shėrim, si pėr realizimin e dėshirave dhe qėllimeve tė pėrcaktuar. Ndoshta edhe e rrisim atė energji. Pėr kėtė arsye edhe shumė ligjėrues na preferojnė qė njohuritė tona, gjatė shėrimit, t’i mbajmė sekret” - thotė Jose.

            Sot dihet shumė mirė se gjithēka qė vepron ėshtė energji. Dallimi mes ngjyrės dhe zėrit, rrezeve kozmike dhe fotografisė televizive ėshtė vetėm nė frekuenca. Edhe materia, nė fakt, ėshtė energji. Siē e dimė, nė bazė tė formulė sė njohur tė gjeniut A. Ajnshtajn, E=m x c2, qė nėnkupton se, energjia e materies ėshtė e barabartė me masėn, nėse ajo shumėzohet me shpejtėsinė e dritės nė katror, pra ėshtė njė energji e cila vepron, qoftė edhe nė ndonjė formė tjetėr. Pėr energjinė nuk ekziston ana e kundėrt, p.sh.  lartė - poshtė, zi - bardhė, shpejtė - ngadalė etj. Kjo ndodhė pėr atė shkak se nuk ekziston asgjė qė nuk ėshtė energji, duke u kyēur edhe ne e dhe mendimet tona. Mendimi, ėshtė e vėrtet se harxhon energji, por edhe akumulon, krijon  energji.

            “Dhe kjo energjia psikike tė cilėn njerėzit e rrezatojnė (emetojnė), ėshtė mė e fortė kur ekzistenca e kėsaj qenie rrezikohet, pra kur ėshtė nė pyetje jeta e saj” - konsideron Jose dhe vazhdon: “Pėr kėtė shumė raste spontane tė projektimit krijues tė shqisave, ndodhin nė raste fatkeqėsish dhe vdekjeve tė papritura”.

           

            Kur njerėzit janė fizikisht afėr, fushat e tyre energjetike pėrputhen. Forma e tyre, intensiteti, vibracionet etj.  pėsojnė ndryshime. Kjo ndodh nė meset me njerėz. Sa mė i gjatė tė jetė kontakti me ta, aq mė tė gjata do tė jenė edhe ndryshimet nė aurė. Kur ėshtė nė pyetje afėrsia (kontakti) mes bashkėshortėve, ndryshimet janė tė dėshirueshme, sepse aura e tyre bėhet komplementare (plotėsuese). Largimi, ndarjet e gjata fizike e kthejnė procesin nė drejtim tė kundėrt dhe, duhet tė thuhet, se nuk ėshtė e mirė pėr kompaktėsinė bashkėshortore. Afėrsia fizike ėshtė mė se e rėndėsishme nė pėrditshmėri, jo vetėm nė raport tė ngushtė mes dy gjinish, por nė pėrgjithėsi mes qenieve tė gjalla.

            Nė rastet e shėrimit, pėrmes “Metodės Silva”, duhet tė janė te dy palėt, edhe pacienti edhe shėruesi (terapeuti) shpirtėrisht aktiv dhe tė relaksuar. Kėto janė dy kushte shumė tė rėndėsishme qė ndihmojnė kurimin. Ajo qė duhet tė bisedohet, duhet tė jetė nė lidhej tė ngushtė me format e shėrimit alternativ (parapsikologjik). Besimi duhet tė jetė faktor themelor, sikurse tek feja (religjioni). Ne, ndėrkohė, duhet tė vizualizojmė pacientin nė gjendje mė tė mirė fizike, dhe qė ėshtė tejet e rėndėsishme, ne duhet tė shprehim ndjenja dashurie ndaj tij. Dashuria ėshtė forcė shumė e madhe qė arrin tė krijoj mrekullira.

 

            Mungesa e besimit, gjendja e zymtė shpirtėrore dhe fotografia e deformuar mbi veten ėshtė ajo qė personin e bie deri te izolimi vetjak, mbyllja nė vetvete (burg shpirtėror) dhe e bėnė, nė tė shumtėn e rasteve, agresiv, brutal, deri sa noton nė ato valė tė turbullta. Dihet se personi qė mbetet pa punė, pėrjeton ramje, trauma, nėnēmime ndaj vetėnderimit, vetėbesimit, personalitetit tė tij, me njė fjalė, njė lloj depresioni. Edhe mė tepėr e thellon kėtė gjendje, vetėm mendimi pėr punė, prosperitet etj. Njeriu i papunė e ndien veten tė boshatisur, tė vetmuar, tė nėnēmuar... e sidomos kjo situatė rėndohet kur ai, pas kėrkimeve tė para, nuk arrin sukses nė gjetje e njė vendi pune ose hasė nė pengesa tė ndryshme. Ėshtė gjendja shpirtėrore ajo qė personin, ose e mbanė tė mbyllur, tė izoluar, pra tė “(vet)prangosur” nga gjendja depresive, ose e i ofron lirin atij, duke e bėnė tė lirė dhe tė lumtur.

 

            “Gjenetikisht jemi tė programuar qė tė mėsohemi tė ecim - kjo ėshtė vepėr e Perėndisė. Tani kur jemi mėsuar tė ecim, hapat rutinor varen nga ne” - pėrfundon Jose Silva.

 

Mos harroni - ēelėsi i suksese ėshtė besimi.