.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Psikologji 2 - Medicina alternative (4)

Shkruan: Dr. Endru STENVEJ

Pėrktheu: Hasan HAMĖZBALA

      

MEDICINA ALTERNATIVE (4)

Udhėrrėfyes nė terapitė natyrore

 

 

      Shpesh shpėton pa u vėnė re fakti se profesioni mjekėsor nuk pėrfaqėson thesarin e vetėm tė diturisė pėr shėndetin. Kėta nė Perėndim thjesht janė grupi mė i organizuar, mė i shkolluar dhe mė i zėshėm, i cili ka ndikimin dhe fuqinė mė tė madhe. Fatkeqėsisht, njerėzve do t’u “lejohet” spektri i gjerė i veprimeve mjekėsore tė shėrimit vetėm po qe se profesioni mjekėsor mėshirueshėm jep pėlqimin e vet.

 

 

 

QASJA SKAJSHMĖRISHT INTELEKTUALE NDAJ SHKENCĖS PĖRGJITHĖSISHT, E NDAJ MJEKĖSISĖ VEĒANĖRISHT, NUK JEP REZULTATE

 

 

Nė tėrė kėtė mė e mira ėshtė ajo se tė gjithė ne mund tė stėrvitemi. Pjesa mė e madhe jona ka pasur pėrjetime paranormale dhe ekspertėt mund tė na stėrvitin t’i kemi shumė mė shpesh.

Shumicės sė lexuesve kjo mund t’u duket e pabesueshme, por nė tė vėrtetė ėshtė nė kufijtė e mundėsive njerėzore. Metju Mening (M. Manning), psikanalist shumė i talentuar i cili sot bashkėpunon me njė mori akademikėsh eminentė botėrorė pėr tė dėshmuar dhe egzaminuar se ēka nė tė vėrtetė po ndodh gjatė fenomeneve tė ndryshme psikike, e ka pėrshkruar punėn e vet me grupin prej 50 njerėzve nė Paris. Grupi ėshtė mbledhur pėr tė zhvilluar aftėsitė e veta psikike. Nė fillim tė kėtij programi dyditor askush s’ka mundur asgjė tė bėjė, e megjithatė nė fund tė programit 80% e pjesėmarrėsve i kanė kryer funksionet e tyre psikike po aq mirė sa edhe vetė Mening. Dhe atė thjesht nga shkaku se kanė ditur si ta bėjnė atė, me ēfarė rendi t’i bėjnė gjėrat, si tė provokojnė parafytyrimet vizuale. Nė kėtė nuk kanė pasur sukses vetėm njerėzit me tė meta nė vetėdije. Ata thonė: “Kėto gjėra mua nuk mė ndodhin” dhe pengojnė veten qė ato t’i bėjnė. Prandaj, pjesa mė e madhe e mjekėsisė jo-orodoksiste punon nė nivelin pėr tė cilin s’ėshtė e stėrvitur. Njerėzit janė tė mahnitur me atė se ēfarė mund tė arrijnė me lavjerrės, pėr njė kohė tė shkurtėr; rezultatet nė hipnozė habisin njerėzit; tė tjerėt, megjithatė, s’mund tė besojnė se shtypja e tyre mund tė ngrihet nėse i ndriēon drita e kuqe; e disa, pėrsėri, janė tė hutuar kur mėsojnė se duart e tyre kanė forcė shėruese. S’kemi zgjedhje tjetėr, pėrpos qė nė shekullin e ardhshėm pėrsėri t’i zgjojmė shqisat tona jofizike, nėse pėr asgjė tjetėr sė paku pėr faktin se kemi kuptuar se qasja skajshmėrisht intelektuale ndaj shkencės pėrgjithėsisht, e ndaj mjekėsisė posaēėrisht, nuk jep rezultate. Shpresoj se po e lėmė periudhėn e “individit intelektual” dhe se po hyjmė nė nivel shumė mė tė lartė tė “individit super tė ndjeshėm”. Kjo nuk do tė thotė qė domosdoshmėrish terapitė alternative tė kenė ēfarėdo lidhje me Perėndinė apo me religjionin si tė tillė; nė tė vėrtetė, disa nga terapitė alternative apo terapitė natyrore duket se janė nė kundėrshti me pjesėn mė tė madhe tė asaj qė ofron religjioni – sė paku kėtu nė Perėndim. Kjo po ashtu nuk ka shumė lidhje me spiritualitetin apo me botėn e mbinatyrshme, siē e shprehin spiritistėt. Pėrkundrazi, aftėsitė pėr tė cilat po flasim janė me tė vėrtetė njerėzore. Ato nuk janė tė mbinatyrshme – ato janė pjesė e natyrės. Shumė terapi natyrore nė tė vėrtetė kėrkojnė modesti – gatishmėrinė qė tė pranohet se, more sado qė dimė pėr strukturėn e topthit tė golfit, kurrė nuk do tė arrijmė qė vetėm prej tij tė kuptojmė rregullat e golfit si lojė, e as qė tė zbulojmė se pse ai tėrheqė aq shumė njerėz, por kėso modestie e kemi vėshtirė tė gjejmė nė botėn tonė teknologjike.

Ju lutem, mos mendoni se unė jam ndonjė spiritist sharlatan apo mjek i cili mendon se pacientėt “po i trillojnė” sėmundjet e veta. Qoftė larg kjo. Por pėrvoja e arritur nė bisedat e mia njėzetepesėvjeēare me pacientė dhe mjekė mė ka mėsuar se shumė shpesh, nė tė keqen tonė, nėnēmojmė dimensionin ekstrasensorik tė qenieve njerėzore, si nė mjekėsi, si jashtė saj. E megjithatė, miliona njerėz vėrtet besojnė se janė pėrmbledhje madhėshtore pjesėsh automobilistike dhe presin se ēdo gjė mund tė ndreqet, vetėm nė qoftė se gjendet mekaniku mjaft i mirė. Medet, pėrvoja me mjekėsinė perėndimore ėshtė aq shpeshherė analoge me pėrvojėn e mekanikut. Pas dy javėsh njerėzit marrin prapė “qerret” e tyre nė tė cilat pjesėt e vėna keq janė ujdisur, me shpenzime si tė kishin blerė autotomobil tė ri.

Gjakimi pas “mekanikut tė pėrsosur”, thėnė me gjuhė tė mjekėsisė, i shtyn njerėzit pėr tė shkuar nga njė specialist tek tjetri, me shpresė se do tė gjejnė zgjidhje pėr sėmundjet kronike tė cilat askush nuk mund as t’i shpjegojė, pa le mė t’i shėrojė. Ashtu-kėshtu, nė shoqėrinė perėndimore sė tepėrmi mbėshtetemi nė mjekėt dhe kjo ėshtė e meta jonė individuale. Sot nga mjeku familjar presim qė ai tė jetė mjek i praktikės sė pėrgjithshme, kėshilltar bashkėshortor, ekspert, kėshilltar psikoseksual, terapeut familjar, mėsues, prift si dhe zėvendėsim i anėtarit tė familjes. Nuk ėshtė ēudi prandaj qė mjekėt nuk munden nė mėnyrė adekuate tė pėrgjigjen nė krejt kėto kėrkesa, kryesisht shkaku se pėr atė as qė kanė qenė tė stėrvitur dhe se shumė mė pak prej tyre kėrkohet pėr fushat pėr tė cilat ata vėrtet janė ekspertė. Kjo provokon mungesė tė mėtutjeshme besimi ndaj mrekullive teknologjike qė ata dhe mjekėsia perėndimore mund tė ofrojnė dhe e bėn pacientin sė tepėrmi tė varur nga mjeku, kurse besimi i verbėr i pacientit  gjithnjė e mė tepėr po i dekurajon vetė mjekėt. Besoj se nga arsye tė kėtilla e tė ngjashme mjekėsia alternative ėshtė aq e popullarizuar nė popull. Gjatė njėzet vjetėve tė shkuara, njerėzit gjithnjė e mė tepėr janė dėshpėruar nga mjekėsia perėndimore, kėshtu qė sot shumė perėndimorė kanė vėrtet mungesė besimi ndaj saj dhe nuk janė tė gatshėm qė veten apo anėtarėt e familjes t’i shėrojnė nė kėtė mėnyrė. Nė hulumtimin e paradokohshėm tė kryer nė Vashington, shumica e personave prej tė cilėve ėshtė kėrkuar tė zgjedhin ndėrmjet barit me rrezik tė vogėl, i cili ndikon 50 %, tė barit me rrezik tė lartė (me mundėsi edhe kancerogjene) tė suksesshėm nė 100% tė rasteve, apo tė barit i cili ndihmon tė kontrollohen simptomat, por qė nuk shėron, kanė zgjedhur kėtė tė fundit. Ta zėmė, 81% e tė hulumtuarve kanė pohuar se shkaku i tensionit tė lartė mė me dėshirė do t’i shtroheshin dietės mė me pak kripė sesa shėrimit me barna.

 

                         

            VENDI I TERAPIVE ALTERNATIVE

 

Pikėrisht terapitė alternative medicinale do tė mund tė luanin rol tė rėndėsishėm  nė mbrojtjen shėndetėsore nė Perėndim. Unė nuk pajtohem pėr mėnjanimin e mjekėsisė perėndimore. Pėrkundrazi, vetėm kėrkoj tė pėrqendrohet vėmendja nė faktin se duke shfrytėzuar anėt e mira tė terapive alternative dhe duke kombinuar ato me atė ēka ėshtė mė e mira nė mjekėsinė teknologjike, njerėzit do tė mund tė kishin mbrojtje shėndetėsore nė nivel shumė mė tė lartė – dhe atė shumė mė me pak para tė harxhuara.

Por, ėshtė e nevojshme qė tė ndodhė edhe kushedi se ēfarė qė terapitė alternative tė zėnė vendin e tyre nė mbrojtjen shėndetėsore.

Sė pari, mjekėt duhet tė kenė mė tepėr dituri pėr tė qenė nė gjendje tė analizojnė dhe tė kuptojnė esencėn e kėtyre terapive. Nė numėr shumė tė vogėl shkollash medicinale nė Perėndim pėrmendet, pėr shembull, terapia e lashtė dhe e ēmueshme e shėrimit me bimė, edhe pse pjesa mė e madhe e mjekėsisė e cila ushtrohet gjetiu nė botė mund tė quhet bimėtari. Si nė njė qesėndisje tė hollė, gjenerata e gjenerata mjekėsh mėsojnė se e vetmja e rėndėsishme ėshtė “mekanika” dhe se ēdo gjė tjetėr ėshtė me rėndėsi tė dorės sė dytė. Kėto qėndrime duhet ndryshuar qė mjekėsia alternative tė mund tė luajė rol me rėndėsi nė shoqėrinė tonė.

E dyta, profesioni mjekėsor duhet tė zbresė nga piedestali i tij dhe tė pranojė faktin se nuk mund tė pėrgjigjet nė tė gjitha pyetjet. E ky ndryshim mė sė vėshtiri mund tė arrihet, meqė besimi i verbėr shumėvjeēar si dhe lajkatimi i popullit kanė bėrė qė mjekėt tė besojnė se munden shumė mė me sukses t’i shėrojnė sėmundjet sesa nė tė vėrtetė janė nė gjendje ta bėjnė. Mjekėt ka qenė dashur tė bėhen shumė mė modestė dhe me shpirt tė hapur e qė mė shumė vėmendje t’u kushtojnė shpjegimeve qė japin tė tjerėt, madje edhe nė qoftė se – o tmerr mbi tmerre! – ata tė tjerėt nuk janė mjekė. Fatkeqėsisht, duket sikur ende jemi larg nga shpirtgjerėsia e nevojshme qė ky synim tė realizohet, sė paku nė njė masė domethėnėse, dhe ndoshta ėshtė e nevojshme tė lėshojnė shtat edhe dy-tri gjenerata para se kjo tė ndodhė.

Megjithatė, gjėrat ngadalė po ndryshojnė, ēka mund tė shihet nga hulumtimi i bėrė pėr Times nė Britani tė Madhe. Disa nga tė dhėnat pothuajse befasojnė. P.sh.:

1.           26 % e mjekėve kanė provuar ndonjė formė tė mjekėsisė alternative nė shėrimin e sėmundjeve tė veta.

2.           57 % e atyre qė nuk kanė pėrdorur mė parė ndonjė lloj tė terapive alternative kanė thėnė se atė me ėndje do ta bėnin.

3.           Numėr shumė mė i madh mjekėsh sesa qė mendohej mė parė, nė njė mėnyrė janė marrė me ndonjė formė tė terapive alternative, e njė numėr edhe mė i madh kanė dėrguar pacientė tek terapeutėt alternativė.

4.           Pėrkundėr kėtij interesimi, ende ekziston “shtrirje e gjerė e paditurisė pėr kėto terapi”.

 

Nuk ėshtė ēudi qė tė gjithė mjekėt e praktikės sė pėrgjithshme tė kenė dėgjuar pėr akupunkturėn apo homeopatinė, por vetėm njė e gjashta e tyre ka dėgjuar pėr refleksologjinė, ndėrkaq njė e shtata ėshtė shėrbyer me teknikėn e Aleksanderit. Rreth 70% e tė anketuarve janė pėrgjigjur se kanė rekomanduar akupunkturėn, 48% homeopatinė, 70% hidroterapinė, kurse 14% edhe kanė shėruar me to. Numėr gjithnjė e mė i madh mjekėsh tė praktikės sė pėrgjithshme pėrcaktohen pėr kėto terapi duke menduar se shėrimi me terapitė konvencionale nuk u pėrgjigjet pacientėve tė tyre, apo shkaku se pacientėt e tyre mendojnė se ato terapi nuk u pėrgjigjen.

Krejt kjo nė shikim tė parė ngjan nė lajm tė mirė pėr mjekėsinė alternative pėrgjithėsisht dhe gjithsesi kjo ashtu edhe ėshtė. Por, personat udhėheqės nė kėtė lėmė theksojnė se kjo qė dikush ėshtė mjek nuk do tė thotė se pas kursit prej disa ditėsh, ta zėmė nga akupunktura, do tė bėhej akupunkturolog i mirė. Rreziku qėndron nė atė se mjekėt qė, tek e fundit, janė pėrgatitur vetėm pėr njė art tejet tė veēantė shėrimi do tė mendonin se pas njė stėrvitjeje tejet tė shkurtėr mund tė merren me mjekėsinė alternative. Natyrisht se krejt ėshtė nė rregull nėse janė si duhet tė stėrvitur, kurse stėrvitja pėr shumė terapi zgjat nga disa vite. Kėshtu, pėr shembull, nė Holandė mjekėt tė cilėt dėshirojnė tė merren me terapitė alternative, gjatė stėrvitjes, nuk e kanė patjetėr tė ndjekin vetėm kurset nga shkencat themelore tė mjekėsisė. Duket sikur kjo ėshtė ide shumė e qėlluar nė qoftė se nuk dėshirojmė qė mjekėt krejt me shpejtėsi tė kyēen nė mjekėsinė gjithnjė e mė tė popullarizuar alternative, duke mos e kuptuar atė esencialisht dhe duke mos e ndryshuar pėrmbajtėsisht mėnyrėn e vet tė mendimit, komponentė pa tė cilėn nuk mund tė merren suksesshėm me ndonjėrin nga kėto arte tė shėrimit.

Shpesh shpėton pa u vėnė re fakti se profesioni mjekėsor nuk pėrfaqėson thesarin e vetėm tė diturisė pėr shėndetin. Kėta nė Perėndim thjesht janė grupi mė i organizuar, mė i shkolluar dhe mė i zėshėm, i cili ka ndikimin dhe fuqinė mė tė madhe. Fatkeqėsisht, njerėzve do t’u “lejohet” spektri i gjerė i veprimeve mjekėsore tė shėrimit vetėm po qe se profesioni mjekėsor mėshirueshėm jep pėlqimin e vet. Opinioni publik do tė ndihmojė qė nė kėtė ēėshtje tė vihet gjer tek ndryshimi, nė tė njėjtėn mėnyrė siē kėtė e ka bėrė nė lėmin e ushqimit tė shėndoshė – lėmė tė cilin e kanė filluar sė pari njė numėr i “tė ēuditshmėve” (tė cilėt thjesht kanė qenė para kohės sė vet) – gjė e cila tani ka pėrfshirė industrinė ushqimore dhe zhvillohet me shpejtėsi tė pa-marrė me mend. Jam i sigurt se kjo ka pėr tė ndodhur edhe me terapitė alternative.

Nga botimi i parė i kėtij libri, terapitė alternative kanė fituar simpatinė e njerėzve anembanė botės perėndimore. Kjo s’ėshtė asgjė e papritur nė Britani tė Madhe, ku ligjet janė liberale kurse profesioni mjekėsor mjaft i butė, por terapitė alternative me hov e kanė pushtuar SHBA – nė, ku profesioni i mjekut ėshtė i fuqishėm dhe i zėshėm.

Nė muajin dhjetor tė vitit 1983, Instituti pėr Mjekėsi Komplementare nė Angli ka bėrė anketė pėr atė sesa zbatohen terapitė alternative. Pyetėsori prej gjashtė faqesh u ėshtė dėrguar personave tė cilėt merreshin me terapitė alternative (gjithsej 1800); janė pėrgjigjur nė to 411. Tė dhėnat kryesore janė:

1.     163 praktikantė kanė pėrmendur akupunkturėn si terapi tė tyre kryesoren, 99 hiropraktikėn, 33 shėrimin me bimė, 20 homeoterapinė, 15 natyropatinė dhe 70 osteopatinė.

2.     Mė shumė se gjysma e praktikantėve janė marrė edhe me ndonjė terapi tjetėr, kurse gjysma e tyre edhe me ndonjė tė tretė. Pothuaj tė gjithė kanė pasur diploma pėr terapitė tė cilat i kanė ushtruar, por ēuditėrisht numri mė i madh i tyre nuk kanė qenė tė evidentuar nė asnjė regjistėr.

3.     Kur ėshtė fjala pėr terapinė kryesore, 53% e tė anketuarve kanė kryer studime tė rregullta, 44% kanė studiuar me korrespodencė, kurse 44% kanė kryer kurs pėrgatitor.

4.     Kanė ekzistuar dallime tė dukshme ndėrmjet terapive; pėr shembull: 96% e atyre qė janė marrė me hiropraktikė, kanė kryer gjithė studimet e rregullta.

5.     Pėrkundėr kėrkesės sė madhe sot pėr kėto terapi, vetėm 33% e tė anketuarve merret me to gjatė orarit tė plotė tė punės.

6.     Numri i pacientėve tė kontrolluar gjatė njė jave ėshtė sjellė nga 10 deri nė 150, kurse hiropraktikantėt dhe osteopatėt kanė kontrolluar brenda javės mesatarisht 60 pacientė. Nė bazė tė pėrllogaritjes sė bėrė nga kėto dhe shifra  tė tjera, nė raport sugjerohet se nė Britani tė Madhe terapeutėt qė janė marrė me mjekėsi alternative nė vit kanė kryer afėr 4.6 milionė kontrollime.

7.     Kėshilli i terapeutėve natyrorė kėrkon numėr dukshėm mė tė madh femrash sesa meshkujsh, dhe shumica prej tyre janė tė grupmoshave 20 – 39 dhe 40 – 59 vjeē. Homeopatėt dhe fitoterapeutėt mė shumė se tė tjerėt kontrollojnė fėmijėt.

8.     Shumica e pacientėve pėr terapinė mėsojnė pėrmes dėgjimit. Mjekėt e praktikės sė pėrgjithshme kanė udhėzuar vetėm 6% tė pacientėve.

9.     Kur ėshtė fjala pėr numrin e konsultimeve tė nevojshme, pothuajse gjysma kanė deklaruar se norma ėshtė 5 deri nė 10.

Krejt kjo dėshmon se terapitė natyrore po arrijnė popullaritet gjithnjė e mė tė madh nė Britani tė Madhe dhe s’ka shenja se ky popullaritet po dobėsohet – pėrkundrazi, krejt kjo flet se interesimi i opinionit pėr kėtė lėmė gjithnjė po rritet.

            E treta, terapeutėt alternativė duhet tė jenė tė pranuar dhe duhet t’u lejohet tė punojnė e tė bėjnė hulumtime. Nė Perėndim janė relativisht pak dhe shpesh janė tė nėnēmuar, tė injoruar apo tė pėrqeshur; megjithatė, ata mendojnė se opinioni i kėrkon shumė dhe se s’kanė kohė pėr hulumtime. Ky ėshtė dėm i madh, sepse shumicės sė terapive alternative mė shumė se ēfarėdo tjetėr u nevojiten provat klinike tė kryera si duhet, tė cilat tė gjithėve do t’u dėshmonin se ato vėrtet veprojnė. Ata tė cilėt me kėto terapi merren e dinė se ato veprojnė, por s’e kanė aspak tė mundshme qė kėtė ta dėshmojnė, pėrpos nėse i rrėfejnė rezultatet nė formė anegdotike. Si edhe tek aq shumė gjėra tė tjera, ēdo gjė sillet rreth parasė. Mjekėsia ortodoksiste ēdo vit merr miliarda dollarė qė tė plasojė teori, t’i vėrtetojė ato dhe tė paraqesė rezultate. Nė botėn perėndimore pothuajse nuk ndahen tė holla pėr hulumtime nė lėmin e mjekėsisė alternative, ashtu qė hulumtimet as qė bėhen. Ky ėshtė rrethi magjik: s’ka tė holla, s’ka hulumtime, e nėse s’ka hulumtime, do tė thotė se jeni pseudomjekė; e pseudomjekėve, natyrisht, se nuk u jepen tė holla pėr hulumtime.

 

            Vazhdon...

(1)     (2)     (3)              (5)     (6)