.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Psikologji - Njohja e kuptimit

K. G. JUNG

Shqipėroi: Valdet FETAHU

NJOHJA E KUPTIMIT

 

Nga libri i K.G. Jungut “MBI TĖ KUPTIMTĖN DHE TĖ PAKUPTIMTĖN”, tė cilin mund ta shkarkoni falas nė sektorinė:

„Literaturė“

E falėnderojmė pėrzemėrsisht pėrkthyesin V. Fetahu, pėr kėtė libėr tė mrekullueshėm

           

  

 Mė e vogėla me kuptim, gjithmonė ėshtė me vlerėshm se e madhja pa kuptim.

            K.G.Jung

 

 

            Sikur trupit qė i nevoitet ushqimi, dhe atė jo cilido por vetėm ai i cili i pėlqen, ashtu edhe shpirtit i nevoitet kuptimi i qenies sė tij, dhe atė jo cilado por vetėm ato imazhe dhe mendime tė cilat natyrshėm i pėrshtatėn, gjegjėsisht ato tė cilat janė inicuar nga nėnvetėdija.

            Pėrvojat psikike nuk janė tė rrėnjosura vetėm nė pėrmbajtjen e jashtme dhe atė shpirtėrore, dhe nuk bazohen vetėm nė vrojtimin e kuptimit. Ekziston edhe jeta e brendshme iracionale psikike nė tė cilėn, me pėrjashtim tė njė pakice “mistikėsh”, thuajse askush nuk di asgjė apo dėshiron tė di. “Bota e brendshme”, kryesisht kuptohet si e pakuptimėt dhe duhet, nėse disi ka mundėsi, tė pėrjashtohet. Pėr ēudi, sot kjo vlenė si nė Lindje ashtu edhe nė Perėndim. Ne kemi frikė ekzistencės t’i japim jetė tė brendshme. Kjo madje mund tė bėhet “patologjike”…Mendimet na janė mė tė rėndėsishme se jeta reale…Sa herė deri mė tash kam dėgjuar sesi pacienti vajton: “E sikur tė kisha pasur dėshmi se jeta ime ka pasur ēfarėdo kuptimi dhe caku, atėherė nuk do tė mė ishte nevoitur i gjithė ky tensionim nervor”. Personin nė fjalė nuk e shpėton as ajo se a ėshtė i pasur apo i varfėr, e as se a ka familje apo pozitė nė shoqėri, pasi qė kėto fakte nuk i mjaftojnė si kuptim tė jetės. Pėrkundrazi, bėhet fjalė pėr detyrimin iracional tė ashtuquajtur, jetė shpirtėrore, por e cila nuk i intereson as universitetit, as biblotekės, as kishės. Sepse kėto nuk mund tė mėsojnė- se kėto prekin vetėm kokėn e e tij – por jo edhe shpirtin e tij. Vėrtetėsinė e vėrtetė mund ta plotėsoj arsya por kjo kurrė nuk shpjegon kuptimin e jetės njerėzore, tė cilėn shpirti e pėrfshinė dhe e shprehė. Por forcat e shpirtit shpesh janė faktorė tė cilėt, nė fund tė fundit, vendosin pėr tė mirėn si dhe pėr tė keqen…A mos ndoshta arsya dhe qėllimi i mirė na kanė ruajtur nga lufta botėrore apo nga cilado katastrofė tjetėr e pakuptimėt?

 

 

            Arsya e thjeshtė, arsye me tė cilėn kupton njeriu, shkenca si common sense e koncentruar mund ta pasuron kėndvėshtrimin e njeriut, por kurrė mė largė se shtylla kufizuese e realitetit mė banal dhe mesatarės sė normales njerėzore. Pėr kėto nuk japin pėrgjigje nė pyetjet e vuajtjes shpirtėrore dhe kuptimin mė tė thellė tė tyre. Psikoneuroza, nė rastin mė ekstrem, ėshtė sėmundje e shpirtit e cila nuk e ka gjetur kuptimin e vet. Por nga kjo sėmundje e shpirtit krijohen llojlloj krijmtarish shpirtėrore dhe llojlloj pėrparimesh tė njerėzve spirituoz dhe arsya e sėmundjes ėshtė regresimi shpirtėror, jofrytėdhėnja shpirtėrore.

            Me kėtė njohuri mjeku ndonjėherė hynė nė fushėn tė cilės me shtrėngim i afrohet. Kėtu, nė tė vėrtetė, nė tė ndikojnė detyrimet tė shėrimit fiksues e cila porositė domethėnje shpirtėrore, sepse kjo ėshtė ajo pėr tė cilėn sėmundja lakmon, jasht tė gjitha atyre tė cilat do tė kishin mundur t’ia ofrojnė arsya dhe shkenca.

            Pacienti prekė atė e cila e mundon dhe e modelon pshtjellimin kaotik tė shpirtit tė vet neurotik. A ėshtė mjeku mjaft i pjekur pėr kėtė detyrė? Ai sė pari pacientin e tij do ta udhėzojė tek teologu apo filozofi, apo tė paktėn do t’ia le pandihmesės sė pamėshirshme tė kohės. Si mjek ndėrgjegja profesionale e tij nuk e obligon tė ketė pikėpamje ndaj botės(Weltanschauung).

            Por ēfarė ai mund tė bėj kur zbulon se nga cila sėmundje pacienti i tij vuan, respektivisht se nė tė nuk ka dashuri por vetėm seksualitet, e as fe pasi qė verbėrimi ia mjegullon shikimin, e as shpresė pasi qė bota dhe jeta ia kanė thyer iluzionin, e as dijeni pasi qė nuk e ka mėsuar kuptimin e vet personal?

            Shumė pacientė tė shkolluar refuzojnė nė mėnyrė kategorike ta vizitojnė teologun; pėr filozofin nuk donė as tė dėgjojnė, sepse historia e filozofisė i le indiferent a intelektualizmi iu duket mė i thatė se shkretėtira. E ku ekzistojnė mėnyrat e mėdha tė jetės dhe botės tė cilat nuk flasin jo vetėm pėr kuptimin por edhe e posedojnė?

            Kush nė frikė gjithmonė jeton ka arsye pėr kėtė. Nuk ėshtė numėr i vogėl pacientėsh tė cilve frika duhet t’iu imponohet, pasi qė ėshtė humbur instikti i atrofisė; njeriu i cili nuk ka frikė qėndron buzė greminės.. Nėse pacienti im e kupton gjuhėn e religjionit unė i them: “Mos provoni qė frikėn e dhėnė nga Zoti ta luftoni, por pėrpiquni qė deri nė fund ta duroni”…

 

Pjesė nga libri “Mbi tė kuptimtėn dhe tė pakuptimtėn”