.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Psikologji - Mashkulli - fjalė, femra - fjalorė

Shkruan: Arsim GJINOCI

www.mjellma.info

      Truri i mashkullit dhe i femrės

 

MASHKULLI - FJALĖ, FEMRA - FJALORĖ

 

   Tė dashurosh pa parakushte do tė thotė plotėsisht t'i lėshohesh dashurisė dhe tė mos e kushtėzosh atė, pra, ta pranosh partnerin ashtu si ėshtė, edhe nė qoftė se dėshpėrohesh. Ky ėshtė qėndrimi i femrave, gjė qė ėshtė nė kundėrshtim me sistemin mendor tė meshkujve. Meshkujt pėr ēdo problem kanė njėfarė plus - minus liste. Ata ēdo mendim e analizojnė, plus pėr atė, minus pėr kėtė, plusat nė tė majtė, minusat nė tė djathtė... Mė tepėr plusa paska dhe kjo ėshtė dashuri.

 

 

 

            Nė jetėn e ēdo mashkulli ekziston njė femėr e cila ia ndryshon jetėn, ia bėn mė tė suksesshme ose ia shkatėrron, e ndihmon ose e saboton. Po ashtu kjo vlen edhe pėr jetėn e femrave. Shumė njerėz janė munduar ta kuptojnė botėn dhe makinerinė e sistemit mendor tė femrave, por shumica prej tyre hoqėn dorė e na mbetėn fjalėt e tyre, siē thotė njė fjalė popullore, se ato lindėn tri ditė para djallit. Edhe te ne, shqiptarėt, pleqtė thonė se njė femėr ėshtė gjysmė djalli, ndėrsa dy femra janė dhjetė djaj. Duket se diēka duhet t'i kenė bėrė femrat meshkujve kur janė shkruar gjithė ato rreshta pėr natyrėn e tyre. Mjafton vetėm tė shikohet leksikoni i aforizmave, dhe vendin mė tė madh nė tė do ta zėnė femrat. C. D. Grabbe thotė se femrat shikojnė thellė, ndėrsa meshkujt larg. Dallimet mes femrave dhe meshkujve janė dhe do tė jenė mjaft tė theksuara, ku, sipas shkencėtarėve e hulumtuesve, e tėrė kjo ėshtė si pasojė e veēantisė sė strukturės sė trurit tė femrės dhe atij tė mashkullit.

            Qė tė vėrtetohen dallimet mes trurit tė femrės dhe tė mashkullit, nė universitetin e Tel-Avivit (Izrael) u kryen disa eksperimente dhe hulumtime. Mes tjerash, u vėrtetua se femrat mė mirė se meshkujt kuptojnė tėrėsinė e marrėdhėnieve tė ndryshme tė ndėrlikuara. Ato mendojnė nė mėnyrė kompleksive, sepse nė to ėshtė e lidhur mė mirė ana e djathtė dhe e majtė e trurit. Mė tė mirė nė kuptimet dhe koncepcionet janė meshkujt, pra, mė shumė se femrat merren me ndarjen, veēimin e problemit nga tėrėsia e prob­lematikės.

            Truri i mashkullit ėshtė 10% mė i madh se i femrės. Nė aspektin statistikor, pėr po aq mė tė madhe e ka edhe masėn e trurit. Mirėpo, nė asnjė rast kjo nuk do tė thotė se meshku­jt janė mė tė menēur se femrat. Foshnjat femra kanė trurin e njėjtė nė sasi sikur meshkujt foshnje, mirėpo gjatė tri vjetėve tė para tė jetės truri i meshkujve rritet mė shpejtė. Edhe pse tė njėjtė nė princip, truri i mashkullit dhe i femrės dallojnė pėr nga hipotalamusi, i cili pėr nga dukja e jashtme ndryshon nė bazė tė gjinisė. Kjo pjesė e trurit ėshtė vend komandimi, qendėr pėr sek­sualitet, eufori, depresion dhe tė gjitha disponimet nė tėrėsi qė mund tė lajmėrohen nė njeriun. Te meshkujt hipotalamusi aktivizohet ēdo katėr orė duke derdhur sasi tė caktuara tė hormoneve tė ndjenjave. Ky ritėm ėshtė mė i shkurtėr te femrat qė para sė gjithash ndryshon nė varėsi nga menstruacionet. Para fillimit tė muajit lunear, kohėzgjatja e aktivitetit tė hipotalamusit ėshtė nė ēdo 90 minuta, duke arritur pastaj dalė nga dalė ritmin katėr orėsh.

            Si te meshkujt, ashtu edhe te femrat, truri ėshtė ai qė rregullon jetėn emocionale duke lėshuar hormonet e caktuara. Te meshkujt kjo ndodh nė ritėm tė caktuar e tė fortė, pėr kėtė edhe jeta emotive e kėtyre ėshtė mė stabile. Te femrat, sidomos para menstruacioneve, ky ritėm kryhet nga lartėsitė qiellore tė kėnaqėsisė e deri nė shqetėsim dhe mjerim. Dr. Moir thotė se gjinitė nuk janė tė njėjta as pėr nga aftėsia e tė mbamurit mend. Dallimi ėshtė vėrtetuar biologjikisht: meshkujt mendojnė nė mėnyrė abstrakte (anojnė kah abstraktiviteti mė tepėr), ndėrsa femrat nė mėnyrė intuitive. Meshkujt mė tepėr mendojnė se janė dominantė, mirėpo, femrat kanė aftėsi qė tė sillen mė mirė me ta se sa qė ėshtė anasjelltas. Kjo shkencėtare angleze, pos tjerash, thotė: "Te meshkujt ndonjėherė nga seksi lind dashuria, ndėrsa te femrat, nga dashuria - seksi" .

            Deponimet e pėrvojave qė do tė mbahen mend kryhen nė mėnyrė tė njėjtė nga tė dy gjinitė. Gjatė kėsaj zgjedhėn informatat qė shprehin interesim nė regjionet e ndryshme tė trurit e qė mė vonė do t'i nevojiten personit. Ky nuk ėshtė proces nė tė cilin nuk merr pjesė vetėdija, pra, njeriu nuk mund tė zgjedh se ē'do tė palohet nė kujtesėn e tij. Prandaj, edhe gjatė deponimit tė informatave pėr kujtesė ekzistojnė porosi tė dyfishta. P.sh. femrės i intereson moda dhe nė trurin e saj do tė deponohet njė numėr i madh i informatave mbi veshjen, pėr shkak tė sė cilės ajo lėshon informata tjera tė rėndėsishme. Prandaj, nuk ėshtė ēudi qė meshkujt mė tepėr dhe mė mirė mbajnė mend informatat nga lėmet tjera. Si shembull mund tė marrim kėtė: ēifti bashkėshortor bisedon pėr personin tė cilėve nuk iu kujtohet emri. Dhe mashkulli thotė: "E di ai qė ka njė Mazda kabrio tė kuqe me drita qė hyjnė brenda", ndėrsa femra thotė: "Po, mė kujtohet ai, i cili nė retrovizor mban kukullėn Barbi me fustan pika-pika tė kuqe!"

 

 

            Shpesh meshkujt nuk kuptojnė atė se femrat mendojnė nė mėnyrė mė kompleksive. Nė kėtė aspekt ata janė mė tė thjeshtė. Dihet se ana e djathtė e trurit udhėheq me emocionet dhe ndjenjat. E majta me gjuhėn folėse dhe intelektin. Femra para se ta shpreh mendimin, mes dy gjysmave tė trurit tė saj aktivizohen me miliona lidhje. Dy gjysmat e trurit tė gjinisė mė tė bukur funksionojnė bashkėrisht - pa konkurrencė. M’u pėr kėtė paraqiten probleme te meshkujt, kur mundohen t'i kuptojnė ato. Procesi i mendimit te ata rrjedh ndryshe. Ata mendojnė bardh e zi, sepse tė dy gjysmat e trurit tė tyre janė konkurrentė tė pėrhershėm - me ta udhėheqė koka. Gjatė testimit tė 200 personave nė Tel- Aviv, shkencėrisht u vėrtetua se gjatė zgjidhjes sė detyrės femrat kanė pasur tė dyja pjesėt e trurit nė aktivitet tė punės, pėrderisa meshkujt nė veprim patėn vetėm anėn e majtė. Kjo u vėrtetua me matjet e rrymave trunore.

            Interesante ėshtė tė theksohet se meshkujt mė shpesh se femrat gėnjejnė. Kjo ndodh ngase nė nėndije frikohen se mos nuk janė mjaft tė suksesshėm. Psikologėt thonė se gėnjeshtrat tipike tė meshkujve janė relikte nga e kaluara gjuetareske e tyre, ngase gėnjeshtrat mbi sasinė e gjuetisė edhe atėherė kanė ekzistuar. Femra nuk vuan nga ky kompleks i mos suksesit. Kur ajo gėnjen, kėtė e bėn shumė mė mirė se mashkulli, dhe nė mėnyrė tipike femėrore, duke e pėrjetuar gėnjeshtrėn. Ndryshim tjetėr mes gjinive ėshtė se femrat mund tė dashurojnė pa parakushte. Studentėt e universitetit tė Kalifornisė kanė anketuar me qindra meshkuj e femra me pyetjen: Pse dashuroni partnerin tuaj? Njė numėr i femrave u pėrgjigj: "Thjesht e dua!", pas mendimit pėr kohė tė caktuar, pėrderisa meshkujt pa menduar fare i kanė treguar arsyet e dashurisė sė tyre. Ata ndjehen nė mėnyrė lineare (dydimenzionale) dhe pėr kėtė janė mė tė thjeshtė. Femrat janė mė kompleksive. Kur vendos ajo tė dashurojė, dashuron pėrherė, ndėrsa dashurojnė me ndėrprerje, ngaqė nė ndėrkohė kanė edhe punė tė tjera.

            Tė dashurosh pa parakushte do tė thotė plotėsisht t'i lėshohesh dashurisė dhe tė mos e kushtėzosh atė, pra, ta pranosh partnerin ashtu si ėshtė, edhe nė qoftė se dėshpėrohesh. Ky ėshtė qėndrimi i femrave, gjė qė ėshtė nė kundėrshtim me sistemin mendor tė meshkujve. Meshkujt pėr ēdo problem kanė njėfarė plus - minus liste. Ata ēdo mendim e analizojnė, plus pėr atė, minus pėr kėtė, plusat nė tė majtė, minusat nė tė djathtė... Mė tepėr plusa paska dhe kjo ėshtė dashuri.

            Femrat nuk mund t'i ndajnė ndjenjat. Ato ose i pranojnė ose i hedhin ato. Nė trurin e tyre arsyeja dhe emocionet nė vend se tė kundėrshtohen njėra me tjetrėn, ato komunikojnė reciprokisht mes veti.

            Edhe gjatė seksit ndryshon mėnyra e regjistrimit tė sinjaleve mes gjinive. Shumė psikologė mjaft lirė pėrgjig­jen nė kėtė pyetje. Seksi, sipas tyre, te femrat nuk ndodh nė mes tė kėmbėve, por mes dy veshėve. Pra, kjo ėshtė ēėshtje e trurit dhe si e tillė, e vetmja gjė e pėrbashkėt pėr tė dy gjinitė. Te meshkujt ngacmimet erotike rrjedhin nga sytė (shikimi nė ndonjė vajzė tė bukur), pastaj nga prekja e lėkurės (ledhatimi, puthja), gjė qė nė tru provokon tajimin e testosteronit (hormonit mashkullor seksual i cili mė pastaj kujdeset pėr gjėrat tjera - pėr fortėsimin e rrjedhjes sė gjakut nė gjenitale si dhe ereksionin). Femrat nuk reagojnė aq thjesht. Pėr ato nevojiten mė shumė ngacmime optike. Ato, p.sh. i ngacmon ekzaltoidi, materie me erė moshuzi, tė cilin ė tajojnė meshkujt e qė vetė nuk e perceptojnė me shqisėn e ndijimit. Te femrat shumėēka mund tė ngjallė dėshirėn pėr seks: muzika e vėrtetė, ledhatimi nė vende tė qėlluara, fjalėt e vėrteta dhe ēdo gjė qė ėshtė mė tepėr se njė simpati lakuriqe ndaj partnerit.

            Nė bazė tė tė dhėnave statistikore, sa i pėrket inteligjencės, padyshim del se meshkujt janė tejet mė inteligjent se femrat. Nė bazė tė disa test - detyrave ėshtė vėrtetuar se pėr njė vajzė me inteligjencė bukur tė zhvilluar vijnė 13 meshkuj gjenialė. P.sh. djaloshi dhjetėvjeēar Majkėll Kernej nga Alabama nė SHBA ka koeficientin 200 tė inteligjencės dhe tash studion. Mirėpo, nė anėn tjetėr nėse merret parasysh se llogaritjet statike pėr kullėn e Ajfellit i bėri vajza Sofi Zhermen, pastaj teorinė e relativitetit pėr tė cilėn Ajnshtajni mori ēmimin Nobel, qe ide e gruas sė tij, dhe tė gjitha tė hollat jozyrtarisht ia dhuroi asaj, del se ka pėrjashtime nga rregullat. Mirėpo, megjithatė kėto raste mund tė quhen: femėr me mėnyrėn mashkullore tė mendimit Po ashtu ka edhe raste tė meshkujve me mėnyrėn femėrore tė mendimit.