Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

LAPSI.AL

TIRANA OBSERVER

SHQIP

ZEMRASHQIPTARE

RTV ZIK

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

SEKRETE BUKURIE

KOSOVARJA

RIPOST

RADIOPROJEKT

Tema tė tjera 3 - Kuriozitete

Pėrgatiti dhe pėrzgjodhi: Argjira UKIMERI

KURIOZITETE

 

            Hieroglifėt janė shkrimet e shenjta egjiptiane. Kėto shkrime janė ushqim shpirtėror dhe kulturor i Egjiptit. Karakteristikė e kėtyre shkrimeve ėshtė se shkruheshin nga 3 persona. Personi i 1 shkruante nga e djathta nė tė majtė, Personi i dytė shkruante nga e majta nė tė djathtė shkrimet

 

 

 

            1. Kulla e Babel-it

            Kulla e parė nė botė, ėshtė ajo e Babel-it. Njerėzimi e kishte ndėrtuar atė pėr ta arritur qiellin. Nė librin e Zanafillės shkruan kėshtu: Njerėzit donin ta mbėrrinin qiellin. Kėshtu, vendosėn ta ndėrtonin njė Kullė, pėrmes sė cilės tė arrinin lartė. Mirėpo, Perėndia duke e parė kėtė gjest jot ė mirė tė tyre, vendosi tė shkatėrroi atė (Kullėn). Kjo ndikoi qė njerėzit tė shpėrndaheshin kudo nė botė,dhe tė krijonin gjuhė dhe zakone tė reja.

 

 

            2. Sheshi i Kalemegdanit - Beograd

            Gjatė luftės sė dytė botėrore, fuqitė e mėdha ishin pėrkrahėse e ndonjėrit prej shteteve. Mes tyre ishte edhe Franca, si pėrkrahėsja me e madhe e Serbisė. Pas pėrfundimit tė luftės, Serbia nė shenjė tė respektit dhe pėrkrahjes qė kishte nga Franca, nė sheshin Kalemegdan (Beograd) e ndėrtoi njė Pllakė falėnderuese ku ndėr tė tjerash shkruan: “Tė duam Francė, sepse edhe ti na do neve”

 

 

            3. Rilindja letrare dhe imagjinata e Francesko Petrarkės

            Pas epokės sė errėt mesjetare, filloi Rilindja. Njerėzit filluan tė flasin, tė besojnė dhe mendojnė lirshėm. Ēdo gjė kishte marrė frymėzim dhe kishte lulėzuar, siē kishte lulėzuar Arti edhe Letėrsia. Francesko Petrarka – Rilindas Italian. Shkroi veprėn e tij me titull: Nė tė gjallė tė zonjės Laura dhe nė tė vdekur tė zonjės Laura. Pėrmes kėsaj vepre, autori shprehu dashurinė pėr vajzėn e ėndėrrave tė tij – Laura, e cila nuk egzistoi asnjėherė.

 

 

            4. Udha e Kryqit – Vija Dolorosa

            Nė shkrimin e shenjtė Biblik, Udha e Kryqit ėshtė njė tregues i qartė besimi. Kjo na tregon udhėn nėpėr tė cilėn kishte ecur (me kryq nė krahė) dhe ėshtė ndalur Jezusi, derisa u kryqėzua. Sipas mėsimeve Biblike, besimtarėt duhet tė ndjekin udhėn e Kryqit, si kishte bėrė (vuajtur) Jezusi. Duke ndjekur udhėn e tij (Ne kujtojmė vuajtjet dhe mundimet nėpėr tėcilat kaloi Jezusi deri nė ringjallje), afrohemi mė shumė tek Zoti, pėrmes lutjeve. Ndryshe, ky rit organizohet cdo vit nė tė premten e madhe, sipas kalendarit katolik.

 

 

            5. Hieroglifėt –  Karakteristikat, Komunikimi hyjnor dhe njerėzor.

            Hieroglifėt janė shkrimet e shenjta egjiptiane. Kėto shkrime janė ushqim shpirtėror dhe kulturor i Egjiptit. Karakteristikė e kėtyre shkrimeve ėshtė se shkruheshin nga 3 persona. Personi i 1 shkruante nga e djathta nė tė majtė, Personi i dytė shkruante nga e majta nė tė djathtė shkrimet. Ndėrsa personi i tretė luante rolin e mbikėqyrėsit nė punėn e dy personave tė parė. Ndryshe, akoma ka dyshime dhe hulumtimeve rreth deshifrimit tė tyre.

 

 

 

            6. Tenzot – raporti hyjnor dhe njerėzor

            Religjionet Poli/monoteiste tregojnė ndikimin e hyjnores tek njerėzit. Kėta tė fundit nė forma tė ndryshme iu janė lutur fuqive mbinatyrore. Sidomos nė Krishtėrim (Gjegjėsisht nė Kishėn Katolike) fjala tenzot ka gjetur njė pėrdorim tė gjerė. Nė literaturėn biblike kjo fjalė tregon dashurinė dhe besimin qė kemi ndaj Zotit. Ndėrsa pėrkthimi

 

 

            7. Veshja e priftėrinjve

            Petku i bardhė qė mbajnė priftėrinjtė gjatė kohės sė lutjeve apo ceremonive fetare, tregon hirėsinė dhe ndėrmjetėsimin e tyre mes Zotit dhe besimtarėve. Ndryshe ky petk i bardhė njihet me emrin Alba. Po ashtu, shiriti i bardhė qė ėshtė nėn kėmishė tregon dashurinė, besnikėrinė dhe adhurimin qė klerikėt fetarė kanė ndaj zotit.

 

 

            8. Njerėzit dhe ekonomia.

Nė Izrael tė gjithė njerėzit janė tė barabartė. Besimi i tyre nė Zot, dhe zhvillimi i shkencės dhe teknologjisė, tregon qartė lidhjet e forta midis tyre. Nė bankat vendore dhe ato komerciale, kreditė qė marrin populli vendas, nuk ekzistojnė as edhe njė pėrqindje e vogėl e kamatės. Ndėrsa pėr njė individ qė ėshtė jo hebre, kamatat janė mė tė larta se 10%.

 

 

            9. Liritė dhe tė drejtat e njeriut nė Egjiptin e Lashtė

            Nė Egjiptin e lashtė, rol tė rėndėsishėm luante edhe barazia gjinore. Qysh atėherė, meshkujt dhe femrat kanė patur tė drejta tė barabarta. Tė drejtat pronėsore ishin primare atje. Femrat kishin tė drejtėn e pronės, tė shisnin ato, tė blinin toka tė ndryshme. E gjithė kjo tregon rolin dhe ndikimin e femrės nė vendim-marrje si dhe tė drejtėn e trashėgimisė.

 

 

            10. Saadiu – Autori i veprave mė me ndikim nė botė

            Njė rol tė rėndėsishėm nė fushėn e letėrsisė ka dhėnė edhe autori pers Saadiu. Ai shkroi dy veprat e tij tė famshme, Bostani dhe Gjylistani. Nė veprėn e parė ai shkroi fragmente  nga jeta kulturore, mblodhi fakte tė ndryshme qė i dhanė ngjyrim jetės letrare. Ndėrsa nė veprėn e dytė Gjylistani – autori shkruan pėr rregullat fetare (tė njė jete tė shėndoshė). Njė pjesė e rregullave tė shkruara nė kėtė libėr, janė huazuar edhe nė shkrimet e shenjta monoteiste (Urdhėrimet e Moisiut).