Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

LAPSI.AL

TIRANA OBSERVER

SHQIP

ZEMRASHQIPTARE

RTV ZIK

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

SEKRETE BUKURIE

KOSOVARJA

RIPOST

RADIOPROJEKT

Psikologji3 - KONCEPTI PĖR BOTĖN

Shkruan: Bujar PLLOSHTANI

KONCEPTI PĖR BOTĖN

 

            Kur shuhet lumturia apo mirėqenia sociale humb kuptimi pėr ekzistencė hedoniste. Tekefundit, fashitja e lumturisė, si e drejtė natyrore, sot mund ta pėrjetojmė qė tė gjithė ne duke parė tek betonohet kultura, shkenca, arti, liria, ekonomia pėr hir tė politikės famėkeqe tė institucioneve shtetėrore dhe kompanive tė ndryshme, qė mbyllin udhėt e drejta e pėr tė hapur udhėt drejt ē'humanizmit dhe smirės brenda llojit njerėzor.

 

 

"Bota, nė thelbin e saj, pėrbėhet, pra, nga rastėsi tė kulluara", shkruante filozofi gjerman Imanuel Kant. Koncepti i njomė pėr botėn mund tė jetė vėrtetueshmėria e pranisė sė saj prej krijimit relativ deri nė pėrfundimin absolut tė saj. Vėrtetueshmėria e konceptit pėr botėn ndėrlidhet me tėrėsinė e substancave jo tė domosdoshme, sepse substancat jo tė domosdoshme janė tė ndėrvarme nga njėra-tjetra e pikėrisht hasin nė marrėdhėnie mes tyre. Prandaj, nga varėsia e sendeve qė shkojnė drejt njė pike tė pėrbashkėt rezultohet harmonia midis individėve duke u pėrshtatur fizikisht dhe shpirtėrisht. Edhe pse kjo botė ka njė koncept tė pafundme mbi njohjen e vėrtetė tė saj, konsideroj se mendja jonė njerėzore nuk mund tė shtrihet tejpėrtej mbi sqarimin dhe interpretimin e drejtė dhe korrekt tė forcės sė saj lėvizėse duke mos arritur kurrė tė kapėrcehen kufijtė e intelektit tonė pėr ta kuptuar dhe njohur thelbėsisht konceptin e saj mistik e mė gjerė...

Eudemonologjia ėshtė njė lloj filozofie dhe pėrmban njė sėrė rregullash pėr ekzistencėn e lumtur, ndėrsa ekzistenca e lumtur nga ana e vet, pėrkufizohet si "parapėlqim ndaj joekzistencės". Bota, si rastėsi e kulluar, qė shprehej Kanti, dhe pėrkufizimi "parapėlqim ndaj joekzistencės", qė shprehej Schopenhaueri shėrben si njė shkak pėr ta kuptuar esencėn faktike, se bota ėshtė veēse njė lojė e pasigurt qė kundėrmon mbi rregullat dhe sjelljet e racės njerėzore, duke i hamendėsuar brenda llojit tė tyre duke i ēuar tė zgjedhin pashmangshmėrisht midis botės fizike dhe botės sė pėrtejshme. Kusht ky qė i sforcon drejt njė sigurie tė brishtė llojin ekzistencial tė tyre duke rėnė nė hon nė mėnyrė tė pakuptimtė. Raca njerėzore ėshtė e bindur tė hedh idenė konkrete pėr njė jetė tė lumtur, (hedoniste) jashtė rregullave qė e ngurtėsojnė botėn e tyre fizike, mirėpo absurditeti, qė sjell ekzistenca transite, pothuaj e kris bindjen dhe harmoninė e krijuar me tė gjithė. Pavarėsisht kushteve tė jashtme, kjo botė ėshtė njė lojė e kurdisur pėr fatin e vetė racės njerėzore duke mos e zbėrthyer kurrė realitetin njerėzor dhe atė hyjnor. Fundja, njeriu nuk ka ardhur nė kėtė botė pėr tė qenė i lumturuar, por pėr ta pėrjetuar ekzistencėn e kėsaj bote, qė ėshtė vėnė nė lėvizje nga njė sistematizim absolut. Edhe pse dėshira jonė ėshtė pėr njė qeverisje tė lumtur, ndėrkohė, realisht, duke u nisur nga thelbi joshės, bota nuk na mundėson kėtė lloj nderi pėr tė qenė tė lumtur e tė shenjtėruar sa herė qė duam apo kėrkojmė ne. Fatkeqėsisht, ky ėshtė rregulli pėr tė cilin ne betonohemi pėrballė kushteve dhe dėshirave tona...

Duke u ndėrlidhur me kėtė sqarim tė shkurtėr mbi botėn dhe mbi ekzistencėn e lumtur tė racės njerėzore, nė radhė tė parė duhet tė vlerėsojmė kuptimin faktik tė njohjeve tona mbi botėn, ekzistencėn, revolucioni mbi idetė qė ndryshojnė botėn ekzistenciale dhe atė qė ne rezultojmė nė vetvete, pra ajo ēfarė jemi. Vlerėsoj se vlerat e sigurta dhe personaliteti i individit mund tė jetė bartės i ndryshimeve rrėnjėsore dhe tė pėrhapė nocionin e lumturisė e tė mirėqenies shpirtėrore. Kėtu mund tė ndėrlidhem me fatin e disa individėve tė sotėm, qė nuk kanė as vlerė njerėzore e as personalitet tė integruar shpirtėror, por qė me keqardhje e them janė tė vetmit faktor qė ndikojnė fatalisht mbi bindjet dhe lumturinė apo mirėqenien e shoqėrisė. Kėta kafshė racionalė kanė pluskuar nė politikėn ditore e gjetkė duke mbjellė vetėm smirė dhe marrėzira tek turma e pėrgjithshme. Me kėtė vullnet tė zakonshėm, qė fatkeqėsisht po e pėrjetojmė dhe shohim, nuk arrihet as harmonia e krijuar, e as lumturia e pėrgjithshme. Kur shuhet lumturia apo mirėqenia sociale humb kuptimi pėr ekzistencė hedoniste. Tekefundit, fashitja e lumturisė, si e drejtė natyrore, sot mund ta pėrjetojmė qė tė gjithė ne duke parė tek betonohet kultura, shkenca, arti, liria, ekonomia pėr hir tė politikės famėkeqe tė institucioneve shtetėrore dhe kompanive tė ndryshme, qė mbyllin udhėt e drejta e pėr tė hapur udhėt drejt ē'humanizmit dhe smirės brenda llojit njerėzor.

... koncepti pėr botėn nuk ndryshon, madje as ne vetė njerėzit e rėndomtė nuk mund ta ndryshojmė duke e shmangur atė, lipset tė ringjizemi qė tė gjithė ne njerėzit e thjeshtė drejt njė pike tė pėrbashkėt pėr t'i bindur llojet e tanishme njerėzore tė dorėhiqen nga koncepti i brishtė pėr t'u betuar nė njė moral tė rrejshėm politik duke pėrfituar nga turma. René Descartes thoshte: "Mė jepni lėndė dhe lėvizje, unė do ta ndėrtoj botėn", andaj si pikėnisje e kėsaj e gjithė turma njerėzore tė ngrihet vetė tė vendosin pėr fatin e tyre se ēfarė duan e kėrkojnė nė tė ardhmen e tyre...

 

 

            Nga libri "Etikė dhe politikė"