.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Shkencė - Kėrcėnuesit e shėndetit

Shkruan: Evisa KULLA

http://revfamilja.org

 

            KĖRCĖNUESIT E SHĖNDETIT

 

         Ndotja e ajrit sot ėshtė njė problem i madh nė gjithė botėn, por sidomos ai ėshtė bėrė mė i mprehtė nė vendet nė zhvillim. Urbanizimi i shpejtė, mos ndėrgjegjėsimi sa duhet i njerėzve pėr rrezikshmėrinė e ndotjes dhe varėsia edhe nga qymyrguri dhe nafta do tė thotė qė niveli i SO2 dhe LGP tė kenė ritme tė larta edhe nė tė ardhmen. Afro 1 miliardė njerėz janė tė rrezikuar ēdo ditė nga ndotėsit e ajrit.

 

            Njerėzit, nė jetėn e pėrditshme, nė mjedisin e shtėpisė, tė punės dhe atė tė pėrgjithshėm, ekspozohen ndaj faktorėve, qė jo vetėm nuk janė tė domosdoshėm, por janė tė dėmshėm pėr shėndetin e tyre. Ekspozimi ndaj tyre ėshtė pjesė e jetės, ndaj ėshtė e nevojshme tė njihen pėr tė ulur e shmangur efektet negative tė tyre. Nė morinė e kėtyre faktorėve, jo pak tė rėndėsishėm, janė ndotėsit e ajrit, qė kanė efekte tė dėmshme mbi njerėzit, kafshėt dhe bimėt. Meqenėse, veē efekteve dėmtuese tė pėrbashkėta, ata kanė dhe ato tė veēantat, po i trajtojmė nė mėnyrė tė shkurtuar, njė nga njė, gjashtė nga ndotėsit mė tė rėndėsishėm tė ajrit.

            Ndotja e ajrit sot ėshtė njė problem i madh nė gjithė botėn, por sidomos ai ėshtė bėrė mė i mprehtė nė vendet nė zhvillim. Urbanizimi i shpejtė, mos ndėrgjegjėsimi sa duhet i njerėzve pėr rrezikshmėrinė e ndotjes dhe varėsia edhe nga qymyrguri dhe nafta do tė thotė qė niveli i SO2 dhe LGP tė kenė ritme tė larta edhe nė tė ardhmen. Afro 1 miliardė njerėz janė tė rrezikuar ēdo ditė nga ndotėsit e ajrit.

 

            OZONI  03

 

            Ozoni ėshtė njė gaz, i cili pėrbėhet nga tri atome oksigjen (O3). Ai nuk ēlirohet nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė nė ajėr, por krijohet nga reaksioni kimik mes oksideve tė azotit (NOx) dhe lėndėve organike tė avullueshme, tė cilat ndodhen nė dritėn e diellit. Ozoni ka tė njėjtėn strukturė, si ai qė ndodhet me km mbi tokė apo kur ėshtė afėr sipėrfaqes sė tokės. Pra, cilėsitė e tij tė “mira” apo tė “kėqija” varen nga lokalizimi i tij nė atmosferė.  Ozoni i “mirė” ndodhet nė mėnyrė natyrale nė stratosferė, rreth 10 deri nė 30 milje mbi sipėrfaqen e tokės dhe krijon njė shtresė, e cila na mbron nga rrezet e dėmshme tė diellit. Ndėrsa prania e ozonit pranė sipėrfaqes sė tokės konsiderohet e “keqe”.

            Lėndėt qė ēlirohen nga automjetet, ēlirimet industriale, benzina e avullueshme dhe tretėsit kimik, ashtu si dhe burimet natyrale, ēlirojnė NOx dhe LOA (lėndė organike tė avullueshme), ndihmojnė nė formimin e ozonit. Drita e diellit dhe moti i nxehtė krijojnė mė afėr sipėrfaqes sė tokės pėrqendrime tė dėmshme tė ozonit. Kjo njihet si njė ndotės ajri nė kohėn e verės. Pra, nivelet mė tė larta tė ozonit formohen gjatė kohės sė verės, motit tė nxehtė e tė thatė. Shumė zona urbane priren drejt niveleve tė larta tė ozonit tė “keq”, por edhe zonat rurale janė subjekt i kėtij fenomeni, sepse era transporton ozonin dhe ndotėsit e tjerė me qindra kilometra larg burimit ku janė krijuar fillimisht, duke krijuar kėshtu zona tė gjera tė ndotura.

 

            Problemet shėndetėsore

-     Ozoni mund tė irritojė rrugėt e frymėmarrjes. Simptoma tė tjera pėrfshijnė teshtima, kollė, dhembje gjatė frymėmarrjes sė thellė dhe vėshtirėsi nė frymėmarrje gjatė aktiviteteve jashtė shtėpisė. Njerėzit me probleme tė mushkėrive janė mė tė ndjeshėm, por, nėse ozoni ėshtė nė nivele tė larta, preken edhe njerėzit e shėndetshėm qė bėjnė aktivitet jashtė shtėpisė.

-     Ekspozimi i pėrsėritur me ozon pėr disa muaj mund tė shkaktojė dėmtime tė mushkėrive. Ēdokush qė qėndron nė verė jashtė shtėpisė ėshtė nė risk, sidomos fėmijėt dhe njerėzit qė kanė shumė aktivitet nė ambientet e jashtme.

-    Edhe nė nivele tė ulėta, ozoni afėr sipėrfaqes sė tokės shkakton njė sėrė problemesh nė mushkėri, duke pėrfshirė kėtu pėrkeqėsimin e astmės, uljen e kapacitetit tė mushkėrive dhe rrit ndjeshmėrinė ndaj sėmundjeve tė mushkėrive, si: pneumonia dhe bronkiti.

 

            Dėmtimet nė bimė dhe nė ekosistem

-     Ozoni nė sipėrfaqen e tokės ndikon nė aftėsinė e bimės pėr tė prodhuar e grumbulluar ushqimin, duke i bėrė kėshtu mė tė ndjeshme ndaj sėmundjeve tė ndryshme, ndaj insekteve, ndotėsve tė tjerė dhe motit tė ashpėr.

-     Ozoni dėmton gjethet e pemėve dhe tė bimėve tė tjera, duke ndikuar nė shkatėrrimin e parqeve nėpėr qytete, parqeve nacionale, etj.

 

            AEROSOLET

 

            Termi Aerosolet nėnkupton grimcat qė gjenden nė ajėr, si: pluhuri, bloza, tymi dhe aerosolet nė formė pikash. Grimcat mund tė pėrhapen nė ajėr pėr njė kohė tė gjatė. Disa grimca janė tė mėdha ose tė errėta, tė cilat mund tė shihen, si: bloza dhe tymi. Tė tjerat janė aq tė vogla, sa mund tė zbulohen vetėm me mikroskop elektronik. Disa grimca ēlirohen menjėherė nė ajėr nga burime, si: makinat, autobusėt, fabrikat, arat e lėruara, rrugėt e pashtruara, guroret apo nga djegia e drurit. Grimca tė tjera mund tė formohen nė ajėr nga ndryshimet kimike tė gazeve. Ato formohen nė mėnyrė indirekte kur gazet qė ēlirohen nga lėndėt djegėse veprojnė me dritėn e diellit apo avujt e ujit. Kjo ndodh gjatė djegies sė lėndėve tė ndryshme djegėse apo dhe gjatė proceseve industriale.

 

            Efektet shėndetėsore

            Shumė studime shkencore tregojnė se thithja e grimcave ēon nė manifestimin e problemeve shėndetėsore tė dukshme, duke pėrfshirė kėtu:

   -     Pėrkeqėsimin e astmės

   -     Rritja e simptomave tė frymėmarrjes, si: kolla, vėshtirėsi e dhembje nė frymėmarrje

   -     Bronkiti kronik

      -          Funksion i ulur i mushkėrive

      -          Vdekje e parakohshme.

 

            Dėmtimet nė shikim

            Prania e grimcave nė ajėr ėshtė shkaku kryesor i uljes sė shikimit apo e mjegullimit.

 

            Depozitimi nė atmosferė

            Grimcat mund tė transportohen nė distanca tė largėta nėpėrmjet erės dhe mė pas depozitohen nė    tokė apo nė ujė. Efektet qė vijnė nga ky depozitim janė:

   -     Acidifikimi i ujit tė liqeneve e burimeve

   -     Ndryshimi i ekuilibrit ushqyes nė ujėrat bregdetare dhe nė basenet e mėdha ujore

   -     Dėmtimi i pyjeve dhe i prodhimeve

   -     Ndikimi nė diversitetin e ekosistemit

 

            Dėmtimet estetike

            Bloza e tymi, njė lloj i grimcave, grumbullohet nė gurė dhe materiale tė tjera, duke i dėmtuar ato, duke pėrfshirė kėtu objekte tė rėndėsishme kulturore, si monumente dhe statuja.

 

 

            Monoksidi i karbonit CO

            Ėshtė njė gaz pa ngjyrė e pa erė, i cili formohet kur karboni nė lėndėt djegėse nuk digjet plotėsisht. Ai ėshtė njė komponent qė ēlirohet nga motorėt e automjeteve, e pėrbėn 56 % tė tė gjithė CO qė ēlirohet. Kėshtu, pėrqendrimet mė tė larta tė CO ndodhen nė zonat qė kanė njė trafik tė ngarkuar. Kėshtu, nė qytete CO i ēliruar nga makinat arrin nė 85 – 95 %. Burime tė tjera tė prodhimit tė CO pėrfshin proceset industriale (sidomos nė industrinė e metaleve dhe atė kimike), djegia e drurėve pėr qėllime ngrohjeje dhe djegia natyrale e pyjeve. Ndėrsa burimet e CO brenda ambienteve tė shtėpisė janė: sobat e zjarrit, sobat e gazit, tymi i cigares, vatrat e zjarrit dhe pėrdorimi i vajgurit. Nivelet mė tė larta tė CO nė ambientin e jashtėm janė nė muajt mė tė ftohtė tė vitit, sepse inversionet e ajrit janė mė tė shpeshta. Ajri i ndotur zihet nė grackė afėr sipėrfaqes sė tokės, nėn shtresėn e ajrit tė ngrohtė.

-           Burimet e CO

-           Djegia e lėndėve pėr qėllime ngrohjeje

-           Proceset industriale

-           Djegja natyrale e pyjeve

-           Mjetet e transportit jo rrugor

-           Mjete tė transportit rrugor

 

            Efektet kardiovaskulare

            Edhe nivele tė ulėta tė CO mund tė pėrbėjnė kėrcėnim pėr jetėn nė personat qė vuajnė nga sėmundje tė zemrės, si: angina, bllokimi i arterieve ose sėmundje kongjestive tė zemrės. Pėr personat qė vuajnė nga sėmundjet e zemrės edhe njė ekspozim i vetėm ndaj CO, edhe nė pėrqendrime tė ulėta, mund shkaktojė dhembje kraharori, ul aftėsinė e personit pėr tė kryer ushtrime fizike etj.

 

            Efektet nė Sistemin Nervor Qendror

            Edhe njerėzit e shėndetshėm mund tė preken nga nivele tė larta tė CO. Njerėzit qė kanė pėrqendrime tė larta tė CO shfaqin probleme vizive, ulet aftėsia pėr tė punuar apo mėsuar, ulet shkathtėsia manuale dhe vėshtirėsohet paraqitja e detyrave komplekse. Nė nivele ekstreme, CO ėshtė njė helm e mund tė shkaktojė vdekjen.

            CO kontribuon nė formimin e smogut nė ajrin afėr sipėrfaqes sė tokės, e cila nga ana e saj shkakton probleme tė shumta me frymėmarrjen.

 

            Nė ditėt e sotme prodhuesit e automjeteve i kanė pėrmirėsuar ato nėpėrmjet instalimit tė njė sistemi tė kontrollit tė shkarkimit tė gazrave ndotėse tė ajrit, nė mėnyrė qė ndotja e shkaktuar tė jetė nė minimum, megjithatė, kur automjetet pėrdoren, sistemi i kontrollit tė shkarkimeve nuk punon nė mėnyrė tė rregullt apo kur shoferėt e ngacmojnė dhe e dėmtojnė atė.

             

            Oksidet e azotit  NOx

            Ėshtė njė term i pėrgjithshėm pėr njė grup gazesh me reaktivitet tė lartė, ku secili prej tyre pėrmban nga njė atom azot dhe njė atom oksigjen nė sasi tė variueshme. Shumica prej oksideve tė azotit janė pa ngjyrė dhe pa erė. Megjithatė, njė nga oksidet e azotit, mė tė zakonshmit, dioksidi i azotit (NO2) qė ndodhet nė ajėr pėrmes aerozolėve, shpesh shikohet si njė shtresė kafe nė tė kuqe mbi shumicėn e zonave urbane. Oksidet e azotit formohen kur lėndėt e djegshme digjen nė temperaturė tė lartė. Burimi kryesor njerėzor pėr NO2 janė motorėt e automjeteve, mjetet elektrike dhe nga burime tė tjera industriale, tregtare qė pėrdorin lėndė djegėse.

            NO2 mund tė formohet edhe nė mėnyrė natyrale. NOx, ashtu si dhe mjaft ndotės tė tjerė tė ajrit, mund tė transportohen nė distanca tė largėta, duke bėrė qė problemet qė shkaktohen nga NOx tė mos kufizohen vetėm nė zonat ku prodhohen, prandaj duhet tė merren masa nė baza rajonale, jo vetėm nė burimin e formimit.

            NO2 shkakton njė varg tė madh efektesh nė shėndet dhe nė mjedis, pasi ka shumė pėrbėrje dhe derivate nė familjen e oksideve tė azotit, duke pėrfshirė kėshtu dioksidin e azotit, acidin nitrik, oksidin nitros, nitratet dhe oksidin nitrik.

 

            Formimi i shtresės sė ozonit afėr sipėrfaqes sė tokės (smogu)

            Formohet kur NOx dhe lėndėt organikė tė avullueshme (LOA) ndėrveprojnė nėn praninė e rrezeve tė diellit. Fėmijėt, njerėzit me sėmundje tė mushkėrive dhe ata qė punojnė nė ambientet e jashtme janė mė tė ndjeshmit ndaj efekteve anėsore, si dėmtim i indit tė mushkėrisė apo ulja e funksionit tė tyre. Ozoni mund tė transportohet nėpėrmjet rrymave tė ajrit dhe tė shkaktojė efekte edhe larg vendit tė burimit.