.

Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Revista gazeta forume

Statistika

 
Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

RROKUM TV

RTV ZIK

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

BOTA SOT

ERENIKU

ZEMRASHQIPTARE

VAJZAT.COM

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

MEKULIPRESS

SHQIP DK

DITURIA

PRESHEVA.COM

DREJTSHKRIMI

RIDVAN BUNJAKU

PSIKIATRIA ONLINE

SEKRETE BUKURIE

Psikologji - Jeta na privon realitetin

Shkruan: Mimoza ASLLANI

www.syri3.com

         JETA NA PRIVON REALITETIN

        Nė qoftė se disa njėrės mund tė jenė shėruar se kanė pėrdorur njė ilaē tė caktuar, nuk do tė thotė se ilaēi i ka shėruar. pėr ketė ėshtė e nevojshme qė tė kesh njė grup tjetėr njerėzish tė cilėt besojnė nė pėrdorimin e ilaēit, por qė nė tė vėrtet marrin vetėm miell dhe ujė

       

 

            …Na ndodh shpesh nė jete te ngelemi pa koment me gjeneratat e lindura vitet e fundit. Te mbysin me pyetje qė nė njė fare mėnyre ndihesh keq nėse nuk arrin t’ju japėsh pėrgjigje. Falė filozofeve te mėdhenj qė na i kanė lehtėsua disi jetėn me fėmijėt tanė qė sa vijnė e lindin mė tė zgjuar...
            …Mami kam parė njė ėndėrr... - kam parė njė njeri me krah dhe e veshur me tė bardha dhe vetėm mė buzėqeshte. -ka ndonjė qenie tė tillė nė realitet?

            -Po ke parė ti ndonjė tė tillė?- e pyeta.

            -Jo ! -ma ktheu .

            -Po njeri normal ke parė?- ajo qeshi dhe ma ktheu ashtu prerė.

            -Po sigurisht qė po, njėra prej njerėzve normal jam edhe unė.

            -Po krah ke parė?

            -sigurisht, por jo tek ndonjė njeri, por tek zogjtė.

            Masė kėsaj pyetje interesante, mė erdhi nė mendje filozofi HUME.

            -David Hume , ka jetuar nga viti 1711 deri nė 1776, filozofia e tij vazhdon tė jetė mė e rėndėsishmja nė mes tė empiristėve. Hume u rrit nė Skoci, nė rrethinat e Edinburgut. Dėshira e familjes sė tij ishte tė behej jurist, po ai nė kundėrshtim me ta i pėlqente filozofia dhe dituria. Vepra mė e rėndėsishme e tij ishte „Njė traktat mbi natyrėn njerėzore“ .

            Sipas Humes „Engjėll“ ėshtė njė Koncept kompleks. Ai pėrbehet prej dy pėrvojash tė ndryshme qė nė realitet nuk janė bashke, por janė lidhur bashke nė fantazinė e njeriut.
Me fjale tė tjera ai ėshtė njė pėrfytyrim, sepse askush nuk e ka parė, pra vetėm ėshtė imagjinuar.
Nganjėherė formojmė komplekse tė tilla idesh, qė nuk korrespondojnė me realitetin. Kėshtu qė krijon ide dhe koncepte qė nuk gjenden nė natyre. Shumė mė parė ėshtė folur pėr „Pegasus“ kali qė fluturon. Pra nė kėto raste duhet tė pranojmė se mendja „tė paren „dhe tė „thėnėn“ i ka prerė dhe i ka ngjitur me dorėn e saj.

            Ajo ka marrė krahė nga njė pėrshtypje reale dhe kuaj nga njė tjetėr e secili element me vete ėshtė perceptuar njė here dhe ka hyre nė teatrin e ndėrgjegjes si pėrshtypje reale. Nė fakt nuk gjen asgjė nė vete ndėrgjegjen. Mendja ka prerė dhe ka ngjitur dhe nė ketė mėnyre ka ndėrtuar ide dhe koncepte jo tė vėrteta.

            -Nė kohen e Humes kishte shumė njėrės qė kishin pėrfytyrime tė qarta pėr "qiellin" dhe "Jerusalemin e ri".

            Ne e kuptojmė shumė mire se “qielli” ėshtė njė pėrfytyrim i pėrbėre me shume elemente. Disa prej tyre janė “porti i pėrrallave“, “rruge prej ari”, „engjėjt“ etj. Mirėpo tė gjitha kėto janė nocione komplekse. Vetėm kur konstatojmė se pėrfytyrimi ynė pėr qiellin pėrbehet me nocione tė thjeshta si kėto qė pėrmendėm mund tė pyesim nėse vėrtet kemi pasur ndonjė „pėrshtypje tė thjesht“ tė tille. Vetėm se ne kemi prerė dhe ngjitur tė gjitha ”pėrshtypjet e thjeshta” nė njė figure tė ėndėrruar... Por ashtu ėshtė, se nėse ka gjė qė pėrdorim nė njerėzit kur ėndėrrojmė janė “gėrshėrėt” dhe „ngjitėsi”. Nė fakt tė gjitha kėto elemente qė hyjnė nė ėndėrrimet tona duhen tė kenė hyre njėherė nė mendjen tonė si „pėrshtypje tė thjeshta“ sepse njė njeri qė nuk ka pare ndonjėherė ar nuk ka sit e ėndėrroje njė „rruge prej ari“………

            -Mirė mami perse nuk habiten fėmijėt e vegjėl kur shikojnė njė fenomen p.sh. kur shikojmė njė cirk qė njė njeri qėndron nė ajėr, pra kėmbėt nuk i ka nė as nė tok dhe as qė mbahet diku ? -vazhdon pyetjet vajza ime.

            O ke tė drejt !

            Sepse fėmija i vogėl nuk ka ndonjė kėnaqėsi tė veēante as habi , kur shikon se si shfuqizohen ligjet e natyrės, pėrpara se t’i mėsoje e t’i njohe ato.

            Dhe pikėrisht jemi nė thelbin e filozofisė se pėrvojės se Humes . Ai do tė shtonte se fėmija ende nuk ėshtė bere skllav i forcės se zakonit.

 

 

            -Fėmija i vogėl ka me pak paragjykime. Fėmija nė ketė rast nuk ka mendime tė njėanshme, ai e percepton boten ashtu si ėshtė, pa i shtuar gjerave ndonjė gjė tjetėr, veē atyre qė provon. Pra ti mendon se njeriu nė cirk nuk ėshtė e mundur tė qėndroje nė ajėr, sepse nėpėrmjet ligjit tė natyrės ne nuk mund tė fluturojmė apo tė qėndrojmė pezull, nė njė fare mėnyre ke provuar se kur hidhesh ti bie dhe mendon se mund tė vritesh. Fėmijėt e vegjėl hidhen sepse nuk e mendojnė se mund tė vriten dhe deri sa ta provojnė se vriten ata nuk ndalen, pra hidhen, dhe nėse vriten nuk hidhen me, krijohet njė ndjenje frike. Dhe nėse shikojnė dike tė hidhet dhe tė mos vritet habiten. Pra, njerėzit kur shikojnė se si njerėzit nė cirk hidhen bėjnė lėvizje gjimnastikore nė lartėsi tė mėdha, e kanė atė ndenjen e emocionit tė ankthit tė frikės deri sa mbaron cirku. Kėta njėrės nuk janė ndryshe nga ne, por janė me tė zhdėrvjelltė nė lėvizje, u ikėn ndiejna e frikės nga disa rripa sigurimi qė venė, janė me elastike nė lėvizje, por gjithsesi nė se rripi i sigurimit kėputet apo nuk e vendosin, dhe nėse bien edhe ata vriten dhe lenden siē do njeri, pra ėshtė ligji i natyrės qė njerėzit nėse bien vriten, apo lėndohen apo dhe mund tė vdesin.

            Mami ēmendon ti ? -kam dėgjuar se nėse je duke ecur dhe tė del njė mace e zezė pėrpara se s’bėn do tė ndodh diēka e keqe?

            -Pse mendon kėshtu?

            -Sepse dėgjova mamin e shoqes qė i kishte prere rrugėn njė mace e zezė dhe me vonė u rrezua dhe kishte thyer krahun.

            -Po kjo nuk ka ndonjė lidhje shkaku midis dy ndodhive. Nė shkence ėshtė e rėndėsishme tė mos nxirren pėrfundime tė nxituara..Pra macja e zezė nuk ka asnjė lidhje me rrėzimin dhe thyerjen e krahut.
            Nė qoftė se disa njėrės mund tė jenė shėruar se kanė pėrdorur njė ilaē tė caktuar, nuk do tė thotė se ilaēi i ka shėruar. pėr ketė ėshtė e nevojshme qė tė kesh njė grup tjetėr njerėzish tė cilėt besojnė nė pėrdorimin e ilaēit, por qė nė tė vėrtet marrin vetėm miell dhe ujė .Nė qoftė se edhe kėta shėrohen, duhet tė jetė njė faktorė i tretė p.sh. besimi se ky ilaē ėshtė i mire, qė i ka shėruar. Nuk e kam fjalėn pėr tė gjitha sėmundjet .e kam fjalėn tek besimi i disa njerėzve nė zakone tė ndryshme si ai qė besojnė tek prerja e rrugės se maces se zezė. Pra asnjėra nuk ka lidhje shkaku as macja e zezė as krahu i thyer. Si mendon ti nėse macja e zezė nuk do tja kishte prerė rrugėn , ajo do tė binte dhe nuk do ta kishte thyer krahun?.Pėr t’i besuar kėsaj na duhet t’i pėrjetojmė gjerat sepse kjo nuk ndodhet nė ligjet e natyrės. Pra fillo tė kuptosh se ēdo tė thotė empirizėm. Pėr sa i pėrket etikes dhe moralit filozofi Hume i kundėrshton racionalistet. Racionalistet mendonin se dallimi midis tė mirės dhe tė keqes ėshtė konservuar nė arsyen njerėzore. Tė ashtu quajturin mendim tė drejtė e kemi takuar tek shume filozofė, nga Sokrati deri tek Loke. Miro sipas Humes, nuk ėshtė arsyeja ajo qė vendos se ēfarė bėjmė ne, por janė ndjenjat tona. Pra nėse njė njeri tė kėrkon ndihme, dhe ti vendos tė ndihmosh janė ndjenjat e tua qė tė venė nė lėvizje dhe jo arsyeja. Nėse nuk dėshiron tė ndihmosh ketė njeri, janė ndjenjat e tua. Pra nuk ėshtė e arsyeshme dhe e pa arsyeshme tė ndihmosh nje njeri qė kėrkon ndihme. Mund tė jetė e pa hijshme .P.sh nė kohen e tėrmeteve apo fatkeqėsive tė tjera natyrore shumė shtete u venė nė ndihme popujve nė fatkeqėsi. Kėtu tė gjithė njerėzit qė afrojnė ndihme i detyron ndjenja e tyre pėr tė afruar ndihme. Po tė kishin qenė pa ndiejna ose po ta kishin lėnė zgjidhjen „arsyes sė ftohtė „mund tė mendonin se ėshtė mire tė vdesin disa njėrės nė ketė botė qė kėrcėnohet nga superpopullsija. Ose njė tjetėr shembull perse kur na bėn dikush keq apo sillet keq ndaj nesh, nuk e zgjidhim duke e vrare atė njeri, por i drejtohemi organeve gjyqėsore? - sepse edhe ai njeri qė nė ndėrgjegjen e tij ka „keqbėrėsin“ e do jetėn, edhe pėr ketė nuk duhet vrare. Pra edhe „ai e do jetėn“ ėshtė njė fjali pėrshkuese, kurse „pėr ketė nuk duhet vrare ai“ ėshtė njė fjali normative etj. Si kėto, pra pėrveē ligjeve tė natares, jetojmė edhe me norma ligjore. Vendosja e normave ka qenė e nevojshme nė jetė sepse njerėzit nuk duhen lejuar tė veprojnė sipas ndėrgjegjes se tyre, por sipas normave ligjore pėr tė mire tė shoqėrisė. Pra, ligji ėshtė pjese e rėndėsishme e cila na shoqėron nė jetė dhe qė ėshtė vendosur nga shumė njėrės tė tjerė qė kanė ndiejna dhe ndėrgjegjes me tė lartė (shpresojmė tė jetė kėshtu sepse jeta po na privon ndryshe).