Sakras Art Gallery

Sekuenca filmike

Vegėza

RTK

TOP CHANNEL

RTV 21

ALSAT

TV KLAN

KLAN KOSOVA

BOTA.AL

ALBANIAPRESS

ALBINFO

EXPRESS

KOHA DITORE

ZĖRI INFO

KOSOVA SOT

INSAJDERI

BOTA SOT

GAZETA METRO

GAZETA SINJALI

ALBANIAN POST

KALLXO COM

LAPSI.AL

ZEMRASHQIPTARE

KOSOVA PRESS

TELEGRAFI

EUROPA E LIRĖ

ZĖRI I AMERIKĖS

PSIKOLOGJIA

TRIBUNA SHQIPTARE

SHĖNDETI

DITURIA

PRESHEVA.COM

GJUHA SHQIPE

KOSOVARJA

RADIOPROJEKT

Psikologji 2 -  BUKURIA – SI E STUDIOJMĖ SOT

Postuar nga "Fryma"

 BUKURIA – SI E STUDIOJMĖ SOT

       Pavarėsisht kulturave tė ndryshme, duket se ekzistojnė disa tipare tė aktivitetit tė trurit qė kanė lidhje me perceptimin e diēkaje qė ėshtė e bukur. Pėr ata qė merren me studimin e bazės natyrore tė vlerėsimit tė artit i vetmi faktor i pėrbashkėt qė i bėn njerėzit tė gjejnė tė bukurėn nė art dhe muzikė ėshtė aktiviteti qė zhvillohet nė pjesėn e trurit e njohur si korteksi frontal medial orbital.

 

 

            Bukuria

 

            Ndiejmė, e kuptojmė sapo e shohim, por nė fakt ēfarė ėshtė bukuria?

            Filozofi Edmund Burke ka shkruar dikur: “Ne duhet tė dalim nė pėrfundimin se bukuria, nė vija tė pėrgjithshme, pėrmblidhet nė disa cilėsi qė kanė trupat, tė cilėt veprojnė nė mėnyrė mekanike nė mendjen njerėzore me ndėrhyrjen e shqisave”. Ky ėshtė njė perifrazim qė ėshtė hedhur nė letėr nė vitin 1756, por qė vazhdon tė jetojė dhe tė pėrdoret edhen sot e kėsaj dite. Dhe shkencėtarėt ndėrkohė vazhdojnė pėrpjekjet e tyre pėr tė zbuluar se ēfarė i bėn njerėzit dhe sendet “tė bukura”. Nė disa mėnyra ėshtė si tė tė pyesin nėse vizioni yt i tė kuqes ėshtė i njėjtė me atė qė kanė tė tjerėt pėr kėtė ngjyrė. Kjo do tė thotė se nuk ka ende njė mėnyrė pėr ta njohur me siguri se ēfarė ėshtė e bukura dhe pėrse dikė, ose diēka e quajmė tė bukur dhe diēka apo dikė tjetėr jo. Nė kėtė situatė ka shumė pėr tė eksploruar edhe nė lėmin e euroshkencės dhe psikologjisė. Mbi tė gjitha tentohet qė t’u jepet pėrgjigje pyetjeve: si e pėrcaktojmė qė diēka ėshtė e bukur? Deri nė ēfarė mase njerėzit e shohin bukurinė nė veten e tyre dhe mbi tė gjitha cili ėshtė roli i bukurisė nė shoqėri?

 

 

            Bukuria dhe truri

 

            Pavarėsisht kulturave tė ndryshme, duket se ekzistojnė disa tipare tė aktivitetit tė trurit qė kanė lidhje me perceptimin e diēkaje qė ėshtė e bukur. Pėr ata qė merren me studimin e bazės natyrore tė vlerėsimit tė artit i vetmi faktor i pėrbashkėt qė i bėn njerėzit tė gjejnė tė bukurėn nė art dhe muzikė ėshtė aktiviteti qė zhvillohet nė pjesėn e trurit e njohur si korteksi frontal medial orbital. Ky ndodhet nė atė pjesė tė trurit qė njihet si qendra e kėnaqėsisė.

            Ka tendenca kulturore nga vendi nė vend nė lidhje me atė ēka njerėzit gjejnė tė bukur nė art dhe muzikė. Pėr shembull, japonezėt kanė njė preferencė pėr asimetrinė krahasuar me parapėlqimin qė kanė perėndimorėt pėr simetrinė ideale. Kjo nuk aplikohet pėr fytyrat njerėzore, gjithsesi si rregull i pėrgjithshėm dihet se njerėzit preferojnė fytyrat simetrike. Ndėrkohė, nuk ėshtė ende e kuptuar mirė pėr shembull se pėrse njerėzit u pėrshtaten disa objekteve tė bukurisė, qė pėrsėriten vazhdimisht, dhe disa objekteve tė tjera. Pėr shembull ju mund tė mėrziteni nga njė kėngė pop qė e keni dėgjuar disa herė, por ndėrkohė mund tė dėgjoni njė opera, ose njė arie operistike disa herė dhe tė magjepseni sakaq sa herė qė e dėgjoni pa u lodhur dhe pa u mėrzitur. Kėtu mund tė pėrmendim edhe rastin e njė pikture tė cilėn e keni admiruar gjithmonė pavarėsisht sa kohė ka qė e shikoni dhe ndėrkohė njė tjetėr pikturė tė cilėn e keni parė vetėm njė herė nuk arrin qė t’ju frymėzojė aspak.

            Kemi edhe rastin e perceptimit tė bukurisė pėr veten dhe pėr tė tjerėt. Zakonisht pėr shkak se i njohim vetes tė gjitha defektet e pamjes, ne nuk para na pėlqen vetja, apo na pėlqen nė tė rrallė. Ndėrsa mund tė admirojmė shumė tė tjerėt pėr bukurinė e tyre. Arsyeja ėshtė se nuk i kemi parė mirė dhe se nėse do t’u afroheshim dhe do t’i shihnim mė nga afėr, ndoshta do tė nisnim tė mos i pėlqenim mė pėr shkak tė rėnies nė sy tė ceneve tė ndryshme.

            Imazhi i trurit ka tė bėjė edhe me bukurinė e fytyrės. Njė studim i fundit i bėrė nė fushėn e neuroimazhit ka zbuluar se vetėvlerėsimi i tipareve tėrheqėse tė fytyrės tonė mund tė ketė njė lidhje tė ngushtė edhe me vetėvlerėsimin, bazuar nė tiparet e pėrbashkėta tė aktivitetit trunor.

 

 

 

            Bukuria nė fytyrė

 

            Kur bėhet fjalė pėr tiparet tėrheqėse tė fytyrės ka arsye pėr tė besuar se disa tipare tė caktuara dhe faktorė biologjikė janė “timoni”qė na drejton vlerėsimin e bukurisė.

            Fytyrat qė janė mė simetrike dhe kanė njė pamje mesatare zakonisht lehtėsohen mė shumė dhe konsiderohen mė atraktive, sipas studimeve shkencore. Simetria veēanėrisht ėshtė studiuar nė mėnyrė tė vazhdueshme me shumė intensitet dhe jo vetėm nė botėn perėndimore, por edhe nė kultura tė tjera dhe nė tė gjitha epokat. Kėshtu pėr shembull, Hadzat e Tanzanisė, njė popullsi e largėt qė pėrbėhet kryesisht nga gjahtarė, tregon njė preferencė shumė mė tė fortė ndaj simetrisė sesa britanikėt. Ata meshkuj qė vlerėsoheshin si gjahtarė shumė tė mirė nė kėtė komunitet, zakonisht parapėlqenin mė shumė se tė tjerėt simetrinė nė tiparet e fytyrave femėrore. Dhe gratė Hazda e pėlqejnė simetrinė nė fytyrat e meshkujve shumė mė tepėr nė periudha kur janė me barrė, ose kur janė duke ushqyer fėmijėt me gji. Ėshtė vėnė re se dhe fėmijėt kanė njė kundėrpėrgjigje mė pozitive ndaj fytyrave me tipare simetrike. Por duke qenė se po flasim pėr bebet, ato nė fakt tentojnė qė tė reagojnė mė pozitivisht ndaj fytyrave tė cilat vlerėsohen si atraktive duke na sugjeruar nė kėtė rast se ka edhe faktorė tė tjerė qė ndikojnė nė kėtė vlerėsim.

            Ka disa teori, sipas tė cilave, disa proporcione tė veēanta janė mė tė bukurat natyralisht dhe nė kėtė kėndvėshtrim ka shumė vlerė raporti i gjatėsisė me gjerėsinė. Me ndihmėn e kompjuterėve ėshtė bėrė e dukshme qė duke mbivendosur shumė fytyra mbi njėra-tjetrėn nė fund marrim njė produkt qė ėshtė shumė atraktiv. Arsyeja ėshtė se kjo pėrzierje shkon shumė afėr fytyrės qė konsiderohet si “prototip”, pra qė ėshtė tėrėsisht tėrheqėse.

            Duke i bėrė shumė studime bashkė, njė studim pėrfundimtar i vitit 2007 nė lidhje me perceptimin dhe psikofizikėn sugjeron se simetria ia shton tėrheqjen fytyrave “mesatare”. Po pėrse vallė duhet qė tė na interesojė njė gjė e tillė? Teoria vazhdon duke nėnvizuar se tiparet simetrike mund tė jenė nėnvizues tė cilėsive gjenetike tė personit qė i ka. Paraardhėsit e njeriut zakonisht synonin qė tė gjenin partnerė qė do tė jepnin trashėgimtarė tė mirė, pra partnerė me gjene tė mira dhe pėr kėtė qėllim ata tėrhiqeshin nga partnerė me tipare “pozitive” qė ishin tregues i shėndetit tė mirė, tė forcės sė mbijetesės e kėshtu me radhė, sikundėr shmangnin tiparet treguese negative.

            Ndėrsa njė studim i bėrė vitin e kaluar zbuloi se njerėzit me fytyra josimetrike kishin tendencė qė tė vinin nga fėmijėri mė tė vėshtira se ato tė personave me tipare simetrike. Me sa duket vėshtirėsitė nė fėmijėri lidhen edhe me tiparet e fytyrės dhe nė rastet e vėshtirėsive ato nuk janė shumė simetrike edhe pse ende nuk ka njė provė konkrete nė lidhje me kėtė dhe se gjithēka bazohet mbi supozime.

            Duke qenė se marrėdhėniet seksuale janė mė “me pasoja”pėr femrat e gjitarėve, duke qenė se mbeten shtatzėnė, i takon qė ato tė jenė“seksi” qė bėn zgjedhjen. Dhe mashkulli ndaj tė cilit femrat tėrhiqen mund tė variojė sipas fazave tė ciklit tė ovulacionit. Studimet tregojnė se gjatė periudhave tė mundėsisė mė tė madhe tė fertilitetit gratė tėrhiqen mė shumė nga meshkujt me pamje tė ashpėr dhe dominante. Nė mėnyrė nė pavetėdijshme ato mund ta perceptojnė bukurinė nė njė fazė tė tillė nė pėrputhje me forcat evolucionare, duke qenė se dominanca mund tė jetė tregues i pėrputhshmėrisė gjenetike. Nė periudhat e fertilitetit mė tė madh ėshtė vėnė re se femrat blejnė veshje mė seksi.

            Njė studim i fundit i revistės “Nature Communication” ka nxjerrė nė dritė se femrat tėrhiqen mė shumė nga meshkujt me njė sistem tė fortė imunitar qė ka lidhje nga ana tjetėr me njė nivel tė lart tė prodhimit tė testosteroneve. Ndėrkohė, meshkujt e stresuar janė mė pak atraktivė pėr femrat, pra ata qė kanė njė nivel tė lartė tė hormonit tė stresit qė quhet kortizol.

            Bukuria luan njė rol shumė tė madh jo vetėm nė dashurinė tonė, por edhe nė miqėsinė. Sipas disa kėrkimeve del se gratė kanė njė tendencė qė tė zgjedhin shoqe me tėrheqje tė njėjta. Kėshtu, njė studim i fundit “Human Nature” thotė se nė rastin e grave shoqe mes tyre duhet qė tė ekzistojė patjetėr faktori i pėlqyeshmėrisė reciproke E nėse je njė femėr mė pak aktive se shoqja jote nė njė lidhje miqėsore, ka tė ngjarė qė shpesh ta shohėsh shoqen si njė rivale.

            Gjithsesi, ėshtė njė studim qė dhe ky nuk bazohet shumė mbi vėrtetime dhe qė po thellohet mė tej. Ndėrsa pėr sa i pėrket subjektit tė tėrheqjes atraktive mes shokėve meshkuj pėr kėtė lidhje janė bėrė shumė pak studime. Megjithatė, duket se njerėzit qė janė miq kanė ngjashmėri gjenetike me njėri-tjetrin.

 

 

            Bukuria nė veten tėnde

 

            Ndonjėherė njerėzit e varin vetėvlerėsimin e tyre te dukja e jashtme duke u pėrpjekur qė tė perceptohen tė bukur. Dhe kjo bėhet edhe nė rrafsh krahėsimor me tė tjerėt dhe me atė se si u dukemi tė tjerėve dhe sesi mund tė reagojnė tė tjerėt ndaj tipareve tona, apo pamjes tonė tė jashtme nė raste tė ndryshme. Ky krahasim mund tė ketė pasoja pozitive, negative emocionale e psikologjike.

             Ka fakte shkencore qė sugjerojnė se idetė nė lidhje me rėndėsinė e bukurisė qė kemi formulohen qė nė fėmijėrinė tonė. Njė rol nė kėtė mes luajnė prindėrit me vlerėsimet qė na bėjnė, qofshin kėto pozitive, apo negative. Vajzat e vogla, pėr shembull, qė nė atė moshė e kuptojnė se sa e rėndėsishme ėshtė pėr to pamja e jashtme, pra bukuria.

            Dhe kur vjen puna pėr tė vlerėsuar bukurinė tonė ne jemi kritikėt mė tė mėdhenj tė vetvetes. Ndonjėherė pjesė tė caktuara tė trurit tonė shndėrrohen nė subjekte pėrēmimi dhe mospėlqimi. Kur fiksimi pėr njė pjesė tė pamjes sonė tė jashtme shkon nė ekstrem, atėherė kemi diagnoza psikiatrike dhe njėra prej tyre quhet: ērregullimi i ēformėzimit trupor. Kjo ėshtė arsyeja se pėrse disa njerėz janė tė varur ndaj operacioneve plastike dhe nuk kėnaqen kurrė me pėrfundimin e tyre. Tė tjerė njerėz e konsiderojnė trupin e tyre si burim mirėqenieje, pushteti dhe pozitiviteti. Kėto janė raste fatlume.

           

 

            Bukuria si pushtet

 

            Ka studime qė flasin se njerėzit qė perceptohet tė jenė mė atraktivė janė edhe mė tė suksesshėm dhe kompetentė nė jetėt e tyre profesionale dhe personale. Sigurisht qė kjo ndikohet nga njė dimension i fortė kulturor.

            Ka studime tė tjera qė tregojnė se pamja e jashtme ndikon madje edhe nė nivelin e pagės.

            Nga bota e ligjit vjen njė shembull tjetėr, sipas tė cilit, thuhet se ka raste qė nė marrjen e njė vendimi njė gjykatės mund tė ketė paska ndikim edhe nga pamja e jashtme e tė akuzuarit.

            Nga ana tjetėr ka njė studim qė thotė se njerėzit tėrheqės kanė mė pak aftėsi qė tė bėjnė krime krahasuar me tė tjerėt jo kaq tėrheqės, por gjithsesi bėhet fjalė pėr studime tė vogla dhe jo shumė tė bazuara.

            Ka disa qė e ndajnė perceptimin pėr bukurinė nė tri pjesė: kontribuimin e faktorėve gjenetikė, mėnyrėn e rritjes dhe mėnyrėn me tė cilėn njerėzit kanė reaguar ndaj jetės tėnde nė fazat e para tė jetės. Nėse prindėrit tė kanė vlerėsuar shumė, apo pak ka tė bėjė edhe me mėnyrėn se si ndihemi me veten nė moshė tė madhe.

            Gjithsesi, njerėzit qė me tė vėrtetė kanė raport tė mirė me veten janė ata qė nuk i japin rėndėsi mė shumė se ē’duhet pamjes sė jashtme, por pėrqendrohen nė vlerat e brendshme shpirtėrore dhe intelektuale.